Elektronika – beveik „magiškas“ žodis, vartojamas kalbant apie buitinę ir laisvalaikio techniką, automobilius, automatines gamybos linijas, kosminius erdvėlaivius, ginkluotę ir daugybę kitų sričių. Argi įsivaizduotume dabartinį gyvenimą be mobilaus telefono, kompiuterio, televizoriaus, radijo imtuvo, elektroninio laikrodžio ar paprasčiausio skaičiuotuvo?
Elektronika – beveik „magiškas“ žodis, vartojamas kalbant apie buitinę ir laisvalaikio techniką, automobilius, automatines gamybos linijas, kosminius erdvėlaivius, ginkluotę ir daugybę kitų sričių. Argi įsivaizduotume dabartinį gyvenimą be mobilaus telefono, kompiuterio, televizoriaus, radijo imtuvo, elektroninio laikrodžio ar paprasčiausio skaičiuotuvo?
Ir tai tik labiausiai pastebima elektronikos „užkariavimų“ sritis. O kur dar automobilių elektronika, gamykliniai robotai ir automatizuotos staklės? Praktiškai jokia šiandieninė technika neįsivaizduojama be elektronikos.
Elektronika, jau keli dešimtmečiai nebėra atskira inžinerinė sritis – ji persipynė beveik su visais inžineriniais ir technologiniais mokslais – tad gerai elektroniką išmanančiam specialistui esant poreikiu nesunku persikvalifikuoti į energetikos, autotransporto, sistemų priežiūros specialistus ar net kompiuterinės technikos programuotojus. Tuo nesunku įsitikinti apžvelgus elektronikos inžinerijos žinių plačius horizontus.
Šiuo metu elektronika vis dar yra viena iš sparčiausiai besivystančių inžinerijos sričių – nors klasikinė elektronika jau gerokai ištyrinėta ir plačiai taikoma, tačiau kartu su fizikais, elektronikos inžinerijos mokslininkai toliau ieško naujų galimybių plėtojant molekulinę, sukinių bei kvantinę elektroniką. Tai labai platūs tyrimų laukai, tačiau kol kas jie domina universitetų mokslininkus bei mokslinę karjerą planuojančius studentus.
Nepriklausomai nuo to, kiek pats išradimas būtų unikalus ir patogus, jeigu neatsiranda praktinėms reikmėms jį galinčių pritaikyti žmonių, jis niekada neiškeliautų už mokslinės laboratorijos sienų. Štai čia atsiveria dar platesnės praktinės arba tiesiog taikomosios elektronikos galimybės – sugalvoti mokslininkų sukurtų metodų ir komponentų praktinį pritaikymą. Dėka tokių inžinierių elektromagnetinių bangų teorija leido išplėtoti radijo ryšį, televizines transliacijas, bevielį duomenų perdavimą; laboratorijose sukurti mikrovaldikliai leido palengvinti ir automatizuoti visas gyvenimo sritis – tai tik keli pavyzdžiai, kaip kūrybingi ir smalsūs elektronikos inžinerijos praktikai pakeitė mūsų gyvenimus. Būtent tokie praktinės elektronikos specialistai ir rengiami Kauno technikos kolegijoje – studijų programoje „Elektronikos technika“.
Kauno technikos kolegijos studijų programa „Elektronikos technika“
skirta būsimiems elektronikos praktikams-inžinieriams.
Mažiau su šiuolaikine elektronika susidūrusiems moksleiviams gali pasirodyti, jog elektronikos technika tėra tik schemų litavimas ar sugedusios aparatūros remontas. Toli gražu! Žinoma, studijų metu išmokstama gražiai ir kokybiškai lituoti – tam net skirta atskira litavimo praktika, kurios metu nuo pačių pradmenų studentams rodoma kaip reikia saugiai ir tinkamai elgtis su pagrindiniu elektronikos inžinieriaus draugu – lituokliu. Vėliau pamažu visi studentai įgunda lituoti ne prasčiau už pačius dėstytojus – o tai jau atveria naujas ir be galo plačias galimybes savarankiškai konstruoti mėgėjiškus elektronikos įrenginius ar taisyti gamyklines schemas.
Kolegijoje vykstančios litavimo praktikos metu visi studentai susidraugauja
su ištikimu elektronikos inžinieriaus pagalbininku – lituokliu.
Tačiau čia tik pati pradžia įdomaus ir labai kūrybingo mokslo. Studentai nuo pirmų kursų mokomi dviejų pagrindinių elektronikos sričių – analoginės ir skaitmeninės elektronikos. Kiekvieno semestro metu su dėstytojų pagalba studentai sulituoja vis po naują schemą – tai nesudėtingą maitinimo šaltinį, tai paprastą analoginį stiprintuvą, tai impulsų generatorių, o paskutiniais metais – jau ir visai rimtą schemą su mikrovaldikliu, kurio valdymo programa parašoma pačių studentų rankomis laboratorinių darbų metu. Kiek būna džiaugsmo, kai šios pirmosios savomis rankomis gamintos schemos ima veikti, o svarbiausia, pamažu suprantama kokiu būdu jos veikia ir kur galima jas pritaikyti!
Geriausias būdas studijuoti – teorines žinias išbandyti praktiškai laboratorinių darbų metu.
Štai taip žingsnis po žingsnio atsiveria visas elektronikos pasaulis – jau studijų metais didžioji dalis studentų ima suprasti, kuri elektronikos sritis labiausiai traukia jų širdį. Vieni linksta prie analoginės elektronikos ir sieja savo ateities planus su garsinio dažnio stiprintuvais, įvairiausiais maitinimo šaltiniais ir keitikliais, analoginių valdymo grandinių projektavimais. Kitus kaip tik, labiau sudomina skaitmeninė elektronika – mikrovaldiklių programavimas, robotų konstravimas, ryšio komunikacijos bei nesudėtingų kompiuterinių programų rašymas.
Gilinantis į skaitmeninių komunikacijų paslaptis, nepakeičiamas pagalbininkas yra skaitmeninis oscilografas,
rodantis kokius gi signalus išduoda studento parašyta kompiuterinė programa.
Dar kiti linksta į pačią schemotechniką – naujų ir originalių elektrinių principinių schemų sudarymą, montažinių plokščių projektavimą, tad įsidarbina projektuotojų įmonėse, kuriose kuriami nauji elektronikos įtaisai praktiškai visiems gyvenimų atvejams.
Žinoma, atsiranda ir tokių studentų, kurie susipažinę su praktine elektronika ir jos pritaikymo būdais, nusprendžia gilinti savo teorines žinias universitetinėse studijose. O tai labai nesunku – elektronikos technikos studijų programos absolventams yra organizuojamos universitetinės išlyginamosios studijos, po kurių iš karto atsiveria kelias į magistrantūrą ir doktorantūrą.
Nepriklausomai nuo tolesnio kelio pasirinkimo, visi elektronikos technikos studijų programos absolventai studijas baigia „kūrybine gaida“ – suprojektuoja ir detaliai aprašo baigiamojo projekto maketą. Apgynus šį projektą kvalifikacinėje komisijoje, manoma, jog absolventas įgijo pakankami žinių tolesnei savarankiškai veiklai ir įgūdžių tobulinimui.
Baigiamojo projekto gynimas kvalifikacinėje komisijoje.
Baigiamųjų projektų maketai – tai jau atskiras pasakojimas. Kiekvienais metais studentai sugalvoja labai įdomius ir originalius projektuojamus įrenginius, pavyzdžiui pastaraisiais metais diplomantai projektavo dviratį balansuojantį robotą, šiltnamio mikroklimato valdymo sistemą, 800 W galios garsinį stiprintuvą, gamyklinės linijos valdymo maketą, saulės elementų pozicionavimo sistemą pagal Saulės kryptį, GSM apsaugos signalizacijas su personaliniais nustatymais, žaislinį robotą ir daugybę kitokių ne mažiau įdomių įrenginių. Dažniausiai visi jie į kvalifikacinės komisijos posėdį pristatomi veikiantys, kur surengiamas trumpas jų galimybių demonstravimas. Žinoma, pasitaiko visko – per naktį sudegusių tranzistorių ar tiesiog pritrūksta kelių dienų paskutiniams derinimo darbams atlikti – tad kartais maketai demonstracijos metu neveikia taip kaip norėtų autorius, tačiau tvirtos elektronikos pagrindų žinios leidžia komisijos narius įtikinti, jog absolventas tikrai vertas diplomo.
Taigi, elektronikos technika – įdomi ir novatoriška studijų programa, atverianti kelią į unikalų elektronikos inžinerijos pasaulį su robotais, garso stiprintuvais, kompiuterine elektronika, televizoriais, automatika ir daugybe kitokių prietaisų. Jeigu norėtumėte suprasti, kaip veikia elektroninės schemos, radijo imtuvai ir televizoriai, kaip pasidaryti norimos galios stiprintuvą, kaip programuoti mikrovaldiklius, suprojektuoti personaliniu kompiuteriu valdomas schemas, kaip parašyti tokių schemų valdymo programas – reiktų nedvejoti ir rinktis 3 metų trukmės elektronikos technikos studijų programą Kauno technikos kolegijoje.
Iki pasimatymo elektronikos technikos studijose!
Daugiau informacijos apie studijas Kauno technikos kolegijoje ieškokite kolegijos tinklaraštyje studijos.ktk.lt.
