„Apple“ smegenimis vadinamas milijardierius Steve Jobs savo karjerą pradėjo mokyklos metais uždarbiaudamas kompanijoje „Hewlett-Packard Company“. Ėmęs realizuoti savo paties sumanymus, jis visam laikui įsiamžino kompiuterijos istorijoje.
„Apple“ smegenimis vadinamas milijardierius Steve Jobs savo karjerą pradėjo mokyklos metais uždarbiaudamas kompanijoje „Hewlett-Packard Company“. Ėmęs realizuoti savo paties sumanymus, jis visam laikui įsiamžino kompiuterijos istorijoje.
„Vienintelė „Microsoft“ problema yra ta, kad jie neturi skonio. Absoliučiai neturi skonio. Sakydamas tai neturiu galvoje detalių. Kalbu apie visumą, apie tai, kad jie negeneruoja originalių idėjų ir nesirūpina savo gaminių kultūra“. Šie Steve Jobs žodžiai gana tiksliai nusako jo požiūrį į verslą ir pažangą technikos srityje.
Neretai genijumi ir despotu vadinamo verslininko dėka rinkoje atsirado ne tik koja kojon su pažanga einantys, bet ir subtilaus dizaino gaminiai, pažymėti visam pasauliui pažįstamu prakąsto obuolio logotipu.
Našlaitis
Steve Jobs gimė 1954 m. vasario 24 d. San Franciske. Jo tėvai – amerikietė Joanne Simpson ir sirų kilmės Abdulfattah Jandali nesantuokinį kūdikį netrukus atidavė įvaikinimo tarnybai. Berniukas atsidūrė pas darbininkus Paul ir Clara Jobsus. Vėliau jų šeimos gretas papildė įdukra Patty. Beje, biologiniai Steve Jobs tėvai galiausiai susituokė ir susilaukė dukters – žinomos amerikiečių novelistės ir eseistės Monos Simpson.
Nepavyzdingas mokinys
Mokykloje būsimasis genijus buvo laikomas itin sudėtingu vaiku ir mokiniu. Kalbama, kad iš pradinių klasių jis nebuvo išmestas tik todėl, kad papirkinėjo mokytojus pinigais ir saldumynais. Vėliau, paisbaigus pamokoms, jis ėmė vis dažniau lankytis „Hewlett-Packard Company“, kur galiausiai drauge su kitu vaikinu Steve Wozniak gavo vasarinį darbą.
Baigęs mokyklą, Steve Jobs įstojo į Rydo koledžą Portlande, tačiau jau po pirmo semestro buvo iš jo išmestas. Aštuoniolikmetis vis dėlto nesiliovė lankęs kai kurių paskaitų kaip laisvas klausytojas. Pavyzdžiui, kaligrafijos. Gerokai vėliau jis prasitarė, kad jei nebūtų lankęs šio vienintelio kurso, vadinamieji Mac’ai nepasižymėtų tokia proporcingų šriftų įvairove.
Kompiuteriai traukė dar jaunystėje
Sulaukęs dvidešimties, Steve Jobs grįžo į Kaliforniją ir drauge su Steve Wozniak pradėjo lankytis „Homebrew Computer Club“ susirinkimuose. Norėdamas užsidirbti pinigų dvasinei kelionei į Indiją, jis įsidarbino techniku populiarių video žaidimų gamykloje „Atari“. Surinkęs pakankamai santaupų, Steve Jobs drauge su koledžo laikų bičiuliu Daniel Kottke, vėliau tapusiu pirmuoju „Apple“ darbuotoju, iškeliavo į savo svajonių šalį. Iš jos grįžo nusiskutęs galvą, vilkėdamas tradicinius indiškus drabužius ir tapęs budistu. Tuo metu jis nemažai eksperimentavo su įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, vėliau šią patirtį įvardino kaip vieną svarbiausių jo gyvenime.
„Apple“, „NeXT“ ir „Pixar“
1976 m. Jobs su Wozniak savo garaže įkūrė „Apple Computer Company“. Jų pirmasis produktas, paženklintas prakąstu obuoliu, buvo namų kompiuteris „Apple I“, kurį draugai pardavė už 666.66 JAV dolerius. 1977 m. buvo pristatyta patobulinta kompiuterio versija „Apple II“, o po trejų metų – „Apple III“.
1983 m. Steve Jobs į „Apple“ prisiviliojo „Pepsi-Cola“ vadybininką John Sculley. Teigiama, kad Jobs jo paklausęs: „Ar nori visą savo gyvenimą pardavinėti limonadą, ar nori dirbti su manimi ir pakeisti pasaulį?“ Sculley iškeitė limonadą į obuolius ir tapo „Apple“ vadovu. Tais pačiais metais kompanija pristatė „Apple Lisa“. Po metų rinkoje pasirodė garsusis „Macitosh“, tapęs pirmuoju komerciškai sėkmingu nešiojamu kompiuteriu.
Nepaisant šios sėkmės, tais pačiais 1984 m. pašlijo darbiniai Jobs ir Sculley santykiai. Nesutarimai skaudžiai atsiliepė pardavimų apimtims. Viskas baigėsi tuo, kad 1985 m. gegužę Steve Jobs buvo priverstas pasitraukti iš „Apple“.
Maždaug tuo pat metu jis įkūrė kitą kompiuterių kompaniją – „NeXT Computer“. „NeXT“ kompiuterinė įranga pasižymėjo puikiais techniniais duomenimis ir novatoriškais sprendimais, tačiau niekada netapo populiari. Nepaisant to, Steve Jobs savo gaminius realizavo mokslinių tyrimų rinkoje. Būtent „NeXt“ kompiuteriai pasitarnavo informatikui Tim Berners-Lee tobulinant „World Wide Web“.
1986 m. Jobs su Edwin Catmull įkūrė „Pixar Animation Studios“. Iš pradžių ši kompanija buvo koncerno „Lucasfilm“ padalinys, kurį Jobs nupirko už 10 mln. JAV dolerių, kas sudarė trečdalį pradinės pardavimo kainos. Pirmąją didelę sėkmę studijai 1995 m. atnešė animacinis filmas „Žaislų istorija“. Kaip pirmasis pilnai kompiuteriu animuotas filmas šis produktas gavo specialųjį „Academy Award“ apdovanojimą. 2006 m. Neilgai trukus „Pixar“ susijungė su „Walt Disney Company“, o Steve Jobs tapo stambiausiu šio koncerno akcininku.
Sugrįžimas į „Apple“
Steve Jobs pasitraukimas iš „Apple“ taip pat buvo laikinas. 1996 m. „Apple“ už daugiau nei 400 mln. JAV dolerių nusipirko „NeXt“. Netrukus po to, valdybos nariams pareiškus nepasitikėjimą tuometiniu vadovu Gil Amel, šias pareigas laikinai perėmė Jobs. 1998 m. buvo sutelktos „Apple“ pajėgos, turinčios atgaivinti ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę. Steve Jobs nedelsdamas nutraukė tokius projektus, kaip „Newton“, „Cyberdog“ bei „OpenDoc“. Susijungus abiems kompanijoms, „Apple“ perėmė technikinius „NeXT“ išradimus. Naują sėkmės bangą įmonei atnešė tokie visiems gerai žinomi produktai, kaip „iPod“ bei „iPhone“.
Perfekcionistas ar despotas?
Steve Jobs visada garsėjo ne tik genialumu, bet ir ribinių patirčių kupinu asmeniniu gyvenimu bei savitu charakteriu. Žmonės, kurie susiduria su „Apple“ įkūrėju, neretai įvardina jį kaip nepastovų ir netgi agresyvų asmenį. Teigiama, kad karštakošiškumas, despotizmas ir egocentrizmas visada buvo neatsiejami Jobs vadovavimo praktikos elementai. Spaudoje buvo pasirodę pranešimai, kad jam grįžus į „Apple“, daugelis darbuotojų bijodavo susidurti su juo lifte ar bet kurioje kitoje patalpoje.
Vis dėlto kai kurie Steve Jobs vertina visiškai priešingai. Pavyzdžiui, animatorius Floyd Norman teigia, kad vadovaudamas „Pixar“, jis pasižymėjo kaip brandi asmenybė ir niekada nesikišo į kūrybinį animatorių darbą.
Paties Steve Jobs autoritetai
Steve Jobs yra prasitaręs, kad jo verslo modelis yra kultinė muzikos grupė „The Beatles“. „Jie buvo keturi vyrukai, kurie pakentė vienas kito neigiamas savybes ir sugebėjo rasti balansą. Vertingiausias dalykas yra atskirų dalių suma. Versle didžiais tampa dalykai, kuriuos sukuria ne vienas asmuo, bet komanda“, teigia jis.
Kitas asmuo, kurį Steve Jobs laiko autoritetu, yra legendinis ledo ritulio žaidėjas Wayne Gretzky. „Labai mėgstu vieną seną Gretzky posakį: „Aš čiuožiu ne ten, kur ritulys buvo, bet ten, kur jis turėtų atsidurti“. Mes visą laiką stengėmės sekti šiais žodžiais dirbdami su „Apple“. Nuo pačios pradžios. Ir visada darysime tą patį“, sako jis.
Ištikimas pasirinkimams
Steve Jobs pripažįsta budizmo filosofiją ir teigia esąs vegetaras. Išskirtiniu yra tapęs ir „Apple“ įkūrėjo stilius. Paprastai jis vilki juodą „St. Croix“ golfą, 501 mėlynus „Levi’s“ džinsus ir „New Balance 991“ sportinius batelius.
1991 m. jis vedė Laurene Powell, su kuria turi tris vaikus. Santuoką tuomet palaimino dzenbudistų vienuolis Kobun Chino Otogowa.
