Kas yra inovatyvi mokykla? Kaip atrodo ateities chemijos klasė? Jūsų laukia pažintis su naujais mokymosi metodais, kuriems naudojamos informacinės technologijos. Pavyzdžiui, kompiuteris su prie jo prijungtu mikroskopu, elektroninės svarstyklės ir mikrochemijos laboratorija. Apie visa tai – interviu su UAB „Microsoft Lietuva“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Glodu.
Kas yra inovatyvi mokykla? Kaip atrodo ateities chemijos klasė? Jūsų laukia pažintis su naujais mokymosi metodais, kuriems naudojamos informacinės technologijos. Pavyzdžiui, kompiuteris su prie jo prijungtu mikroskopu, elektroninės svarstyklės ir mikrochemijos laboratorija. Apie visa tai – interviu su UAB „Microsoft Lietuva“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Glodu.
„Microsoft“ veikla Lietuvoje prasidėjo dar 1995 metais. Visą tą laiką kompanijos ir jos partnerių bendradarbiavimas sėkmingai vystėsi. Tobulėjant informacinėms technologijoms, didėjant konkurencijai pasaulyje ir atsirandant naujiems iššūkiams, kilo idėja sukurti aplinką, kurioje būtų galima kurti ir bandyti inovatyvius sprendimus verslui arba e. valdžios institucijoms. Todėl šiais metais buvo įsteigtas „Microsoft“ inovacijų centras Kaune, festivalio metu galės aplankyti moksleiviai, mokytojai ir kiti, besidomintys inovacijomis, kurios gali būti pritaikytos mokyklose. Ekskursijos „Microsoft“ inovacijų centre Kaune planuojamos viso festivalio metu. Tikslios datos bus paskelbtos vėliau.
Kodėl šis centras atsirado Kaune?
M. Glodas: tai natūralus plėtros procesas. „Microsoft“ turi centrinę būstinę Vilniuje. Lietuvos situacija labai dėkinga, nes šalyje yra keletas miestų, turinčių universitetus. Kaunas geografiškai yra Lietuvos centre. Be to, jame įsikūręs pagrindinis technologinis universitetas. Ši aukštoji mokykla - labai geras mūsų partneris, rengiantis specialistus, dirbančius ir su „Microsoft“ technologijomis. Todėl mūsų centras ir atsirado čia. Jame bus kuriami ir išbandomi inovatyvūs taikomieji sprendimai visuomenei.
Ar tai panašu į „Microsoft“ inovacijų centro Briuselyje veiklą?
M. Glodas: taip, panašu. Tik Briuselyje daugiau orientuojamasi į parodomuosius vizitus. Ten demonstruojamos naujos technologijos politikams, kitiems valstybių vystymąsi lemiantiems asmenims.
Lietuvoje daugiau orientuojamasi į sprendimus. Juos sukurti gali prireikti kelių dienų ar net savaičių, bendradarbiaujant su partneriu ar su potencialiu klientu, kurie kartu mėgins įgyvendinti pradinę idėją.
Europoje tokių centrų yra dvidešimt keturi. Kai kuriose valstybėse – net po kelis. Centrinėje ir Rytų Europoje tokius centrus jau turi pusė šalių. Pirmasis toks centras Pabaltijyje buvo įsteigtas Rygoje. Tuo centru iš dalies naudojamės ir mes, bet suprantame, kad jau reikia turėti savo, lietuvišką centrą.
Kaip tai veiks? Ar problemas pateiks verslininkai, ar savo sprendimus siūlys „Microsoft“?
M. Glodas: Mes kviesime visuomenės atstovus, žurnalistus, kurie papasakos visuomenei, ką įmanoma padaryti, naudojant naująsias technologijas. Kokios naujos idėjos gali pagerinti žmonių bendravimą su valdininkais. taip pat esame sukaupę ir nuolat atnaujinsime technologinės įrangos parką.
Šiame centre turėsime serverių „fermą“, kur serveriai bus naudojami įvairiai testinei aplinkai. Pavyzdžiui, galime kartu su partneriu sukurti balso atpažinimo sistemą, kuri gali būti naudojama savivaldybės vieno langelio principui įgyvendinti. Sistema bendraus su žmogumi, jį atpažindama, neįsikišant tikrajam žmogui. Beje, tai tikra idėja, kurią realizuosime. Tame centre kartu su partneriais svarstysime, kaip paruošti demonstracinę versiją ir sukurti veikiantį modelį. Kuris, aišku, nebus susijęs nei su Vilniaus, nei su kokia nors kita savivaldybe. Bet galėsime pasikviesti savivaldybių atstovus ir jiems pademonstruoti šį sprendimą.
Kita veiklos rūšis – mokymai. Tarsi intensyvi stovykla, kur specialistai kelias dienas nuodugniai gilinasi į labai siaurą sritį. Nagrinėja įvairius techninius aspektus. Tai leis pasiekti labai aukštą kompetencijos lygį bet kurioje srityje. Manome, kad tokiuose mokymuose dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir iš užsienio kviečiami specialistai.
Kas dirbs šiame centre?
M. Glodas: Mes turime kelis specialistus, kuruosiančius šio centro veiklą. Tačiau jie yra organizatoriai, turintys techninį išsilavinimą. Jie galės konsultuoti jaunus specialistus. Mes siekiame, kad į tą centrą ateitų jaunos kompanijos. Jos dažnai turi gerą idėją, bet neturi resursų patys ją išsibandyti. Tuomet galima kreiptis į mūsų centrą, užsidaryti dienai, dviem ar daugiau ir atlikti eksperimentus, naudojant mūsų technologijas. Mūsų specialistai bus šalia. Jie galės atsakyti į kilusius klausimus. Jeigu to nepakaks, bus galima kreiptis į mūsų laboratorijas užsienyje ir gauti atsakymus ten.
Tikėjausi, kad mums reikės ieškoti tokių besidominčių ir juos kviestis. Tačiau paskleidus šią žinią paaiškėjo, kad paklausa yra labai didelė. Mums dar teks sukurti interneto puslapį, kuriame būtų informacija, kur kreiptis, kaip surasti centrą. Besidominčių ir norinčių pasinaudoti šio centro galimybėmis yra daugiau negu tikėjomės.
O kaip dėl intelektinės nuosavybės teisių?
M. Glodas: Mūsų uždavinys – suteikti platformą atėjusiems specialistams. Tai, ką jie sukurs, sukurs sau. Tai, ką jie nori išbandyti, sertifikuoti, nori sužinoti mūsų nuomonę. Mes tą irgi darysime. Tačiau nesigviešiame į autorines teises. Atvirkščiai, norime paskatinti potencialius autorius ateiti ir taip palengvinti tokių produktų sukūrimą.
Mes tikime savo technologijomis ir norime matyti jų sėkmingą plėtrą tarp mūsų partnerių, kuriančių sprendimus, ir tarp mūsų klientų, kurie tais sprendimais naudojasi. Kai kurie mūsų sprendimai yra sudėtingi. Štai kodėl reikalinga testavimo aplinka, kad mūsų partneriai geriau suprastų, ką galima pasiekti, naudojant šias technologijas. O klientai žinotų, ko reikalauti ir ko norėti. Tai galimybių demonstravimo ir realizavimo laboratorija
Kaip „Microsoft“ bendradarbiauja su mokytojais?
M. Glodas: Su jaunimu, mokytojais, dėstytojais dirbame ne pirmus metus. Mes labiau orientuojamės į tas institucijas, kurios teikia technologinį išsilavinimą. Dirbame su ateities specialistais ir techninių dalykų dėstytojais. Tačiau turime sukūrę sprendimų įvairioms, netgi su IT nesusijusioms sritims. Jas galima naudoti mokantis kalbas, chemiją, fiziką, biologiją ir kitus mokslus.
Pirmuosius projektus pradėjome su mokytojais. Mes juos skatiname naudoti technologijas, inovatyviai pateikiant jau egzistuojančią mokomąją medžiagą. Naudoti ne tik vadovėlius, bet parengti parodomąją pamoką bet kurioje srityje, naudojant kompiuterį. Bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo informacinių technologijų centru, kartą per metus organizuojame „Virtualios kelionės klasėje“ konkursą, kuriame apie 500 novatoriškiausių šalies mokytojų pristato savo idėjas kaip panaudoti technologijas mokymo procese. Jie rungiasi pagal nustatytus kriterijus, kurdami naudingiausią, įdomiausią, inovatyviausią technologiškai parodomąją pamoką. Tai pasaulinis projektas. Kasmet nugalėtojas iš Lietuvos vyksta į regioninį Europos konkursą. Vieną kartą mokytoja iš Lietuvos vyko net į pasaulinį konkursą. Laimėjusi Europoje, ji po to užėmė prizinę vietą pasauliniame konkurse.
Taip skatiname mokytojus. Tačiau manome, kad tą veiklą galime plėsti. Šiandien turbūt visos Lietuvos mokyklos yra kompiuterizuotos. Jos turi kompiuterių klases, kuri turbūt yra prijungtos prie interneto. Bet tokios klasės paprastai naudojamos mokyti informatikos arba, pavyzdžiui, rinkti informaciją internetu. Mano manymu, kompiuteriai gali atsirasti ir chemijos, fizikos klasėje. Tai papildoma priemonė arba sistemos sudedamoji dalis, atliekant fizikos ar chemijos eksperimentus. Tokiu atveju nebūtinai kiekvieną reakciją reiktų atlikti, naudojant cheminius reagentus. Dalį to proceso būtų galima modeliuoti kompiuteriu.
Visame pasaulyje daugelis partnerių kuria tas specializuotas mokymo programas, periferinę kompiuterinę įrangą. Pavyzdžiui, mikroskopas bus ne paprastas optinis prietaisas, bet prijungus jį prie kompiuterio, ekrane matysis įvairiai padidinti vaizdai. Bus galima juos išsaugoti, jungti, stebėti įvairiais pjūviais.
Ko gali tikėtis Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalyviai, apsilankę šiame centre?
M. Glodas: Nuo idėjų reiktų pereiti prie konkrečių veiksmų. Supažindinti mokytojus ir mokytojus su atsiveriančiomis galimybėmis. Siekiame atrinkti mokytojus, kurie norėtų savo idėjomis ir veikla prisidėti prie tokios inovatyvios mokyklos ar klasės atsiradimo. Norime sudominti Švietimo ministerijos atstovus, kurie gali priimti tuos sprendimus ir formuoti politiką. Būtų puiku, jeigu tokios klasės atsirastų kiekvienoje mokykloje. Būtų naudinga pritraukti ir Seimo atstovus, kurie dirba švietimo sistemos tobulinimo srityje, inovatyviausius universitetų dėstytojus. Mokslo festivalis būtų gera proga pradėti konkrečių veiksmų planavimą. Kito festivalio metu jau būtų galima demonstruoti pavyzdines klases.
Šio festivalio dalyviams galėtume pademonstruoti, kaip galėtų atrodyti chemijos ar fizikos klasė. Visi apsilankę galės pabandyti ir įsitikinti šios sistemos galimybės. Tai – mokymosi mokyklose ateitis. Tai kainuoja brangiai, bet mes neturime kitos išeities, jeigu norime tapti valstybe, kur vyrauja žinių ekonomika. Reikia, kad mūsų moksleiviai ne tik žinotų bendrus biologinius, fizikinius ir kitokius procesus. Jie turėtų žinoti, kaip tuos procesus galima apdoroti, organizuoti ir modifikuoti, naudojant naujausias technologijas.
