Lenkijoje esančio Telekomunikacijų instituto steganografai teigia, jog interneto technologijos gali būti naudingos žmonėms, norintiems keistis slaptais pranešimais, pavyzdžiui, suteikti žodžio laisvę regionuose, kuriuose įvestas griežtas režimas. Mokslininkai jau sugalvojo, kaip galima užslaptinti žinutes internetiniuose telefoniniuose skambučiuose ir dabar komanda savo dėmesį sutelkė į interneto protokolą „TCP“.
Lenkijoje esančio Telekomunikacijų instituto („The Institute of Telecommunications“) steganografai teigia, jog interneto technologijos gali būti naudingos žmonėms, norintiems keistis slaptais pranešimais, pavyzdžiui, suteikti žodžio laisvę regionuose, kuriuose įvestas griežtas režimas.
Steganografija – tai menas, leidžiantis paslėpti pranešimus. Tarkime, galima pakeisti paveikslėlio taškus taip, kad būtų neįmanoma to pastebėti plika akimi, tačiau tai būtų reikšminga tiems, kurie iš anksto žino apie šią kodavimo schemą.
Terminas steganografija yra kilęs iš graikų kalbos žodžio ir verčiamas kaip paslėptas tekstas.
Senovės Graikijoje tradiciškai tekstas būdavo rašomas ant vašku padengtų lentelių. Siuntėjas, norėdamas perduoti slaptą informaciją, nuo lentelių nugrandydavo vašką, lentelėje išdrožinėdavo pranešimą ir apliedavo ją vašku. Nežinantieji apie slapto pranešimo egzistavimą negalėjo nieko įtarti.
Romos imperijos laikais slapta informacija būdavo ištatuiruojama ant nuskustos pasiuntinio galvos. Plaukams ataugus, pasiuntinys būdavo siunčiamas su netikru pranešimu rankoje.
Steganografija yra artima kriptografijos giminaitė. Kriptografija sujaukia pranešimą taip, kad jo neįmanoma suprasti, tuo tarpu steganografija pranešimą paslepia taip, kad jo negalima pamatyti. Užšifruotas tekstas gali patraukti dėmesį, o „nematomas“ – ne.
Wojciech Mazurczyk, Krzysztof Szczypiorski ir Milosz Smolarczyk jau sugalvojo, kaip galima užslaptinti žinutes internetiniuose telefoniniuose skambučiuose ir dabar komanda savo dėmesį sutelkė į interneto protokolą „TCP“.
Interneto svetainėms, failų perdavimui, elektroniniam paštui bei „peer-to-peer“ tinklams naudojamas „TCP“ protokolas, kuris užtikrina, jog duomenų paketai buvo saugiai nusiųsti. Jeigu patvirtinimas apie duomenų gavimą nėra gaunamas, siuntėjo kompiuteris ir vėl siunčia duomenų paketą.
Ši sistema vadinama „TCP“ retransliavimo mechanizmu ir gali būti panaudojama steganografijoje. Jų sukurta sistema „RSTEG“ priklauso nuo siuntėjo ir gavėjo. Yra naudojama speciali programinė įranga, kuri reikalauja retransliuoti duomenis net tada, kai informacija sėkmingai nusiunčiama.
„Gavėjas specialiai praneša, jog informacija buvo prarasta. Tuomet siuntėjas vėl siunčia tuos pačius duomenis, tačiau šį kartą juose yra įterpta ir slapta informacija“, – teigiama pranešime. Kol sistema nėra plačiai naudojama, vargu ar kas nors pastebės, kad siunčiami duomenų paketai nėra identiški. „RSTEG“ metodas gali padėti išvengti cenzūros tiems, kurie gyvena totalitarizmo režimuose. Jau šių metų lapkričio mėnesį mokslininkai ketina Kinijai pristatyti savo darbo rezultatus.
