Kiekvienais metais mokėjimo kortelėmis už paslaugas ir prekes atsiskaito vis daugiau žmonių. Praėjusiais metais vien „Visa“ kortelėmis viso pasaulio gyventojai išleido 4,3 mlrd. dolerių, o naujai jų buvo išduota 1,7 mln. vienetų. Dabar mokėjimo kortelės yra toks įprastas kiekvienos dienos atributas, kad niekas net nesusimąsto, jog visai neseniai atsiskaityti galima buvo tik grynais pinigais. Mokėjimo kortelės, pasirodo, pasaulyje egzistuoja jau daugiau nei šimtą metų, tik iš pradžių jos buvo ne visai tokios, kokias esame įpratę matyti dabar.
Pati pradžia
Mokėjimo kortelių era prasidėjo ankstyvaisiais 1900-aisiais metais, kai Amerikos naftos kompanijos ir universalinės parduotuvės išleido jiems nuosavybės teise priklausančias korteles. Šiomis kortelėmis atsiskaityti galima buvo ribotoje teritorijoje ir tik jų leidėjų klientų aptarnavimo vietose. Tokios kortelės iš esmės buvo naudojamos siekiant skatinti klientų lojalumą, gerinti jų aptarnavimo kokybę.
Pirmąją banko mokėjimo kortelę 1946 metais rinkai pristatė Džonas Biginsas, bankininkas iš Amerikos „Brooklyn“ banko. Klientui naudojantis šia kortele, sąskaitos už pirkinius buvo tiesiogiai siunčiamos „Brooklyn“ bankui, kuris jas apmokėdavo, o vėliau pinigus susigrąžindavo iš kliento. Šiomis kortelėmis atsiskaityti buvo galima tik mieste, kuriame įsikūręs bankas, o jų savininkai šiame banke turėjo turėti sąskaitą. 1951 metais kreditinę kortelę klientams, kuriems suteikiama paskola, pasiūlė ir Niujorko Franklino nacionalinis bankas. Ja naudotis galėjo irgi tik banko klientai, turintys jame savo sąskaitas.
Pirmosios mokėjimo kortelės buvo ne plastikinės, kaip dabar įprasta, o metalinės, popierinės, celiulioidinės ar pagamintos iš kitų dirbtinių pluoštų.
Mokėjimo kortelių istorijoje didelis žingsnis buvo žengtas kai Amerikoje pasirodė „Diners Club“ atsiskaitymo kortelė. Pasakojama, kad šios kortelės istorija prasidėjo dar 1949 metais, kai žmogus vardu Frenkas Maknamara pietavo viename iš Niujorko restoranų. Gavęs sąskaitą Frenkas suprato, kad namie paliko savo piniginę. Tuo metu jis sugebėjo išsisukti iš nemalonios situacijos. Po šio įvykio Frenkas MakNamara nusprendė, kad turėtų būti alternatyva gryniems pinigams. Kai 1950 metais jis su savo partneriu užsuko į tą patį Niujorko restoraną, atsiskaitydamas davė ne grynus pinigus, o mažą kartotinę „Diners Club“ kortelę. „Diners Club“ kortelė, naudota atsiskaitymams kelionėse ir už pramogas, yra laikoma pirmuoju kredito kortelės prototipu.
Plastiko debiutas
1951 metais „Diners Club“ kortelėmis naudojosi jau 20 tūkst. vartotojų visoje Amerikoje. Po dešimties metų ši kartotinė kortelė tapo plastikine. „Diners Club“ kortelės buvo kreditinės, tačiau kredituojamas sumas klientas turėdavo grąžinti kiekvieno mėnesio pabaigoje. 1958 metais panašią plastikinę kortelę, skirtą atsiskaitymams kelionėse bei už pramogas, išleido ir „American Express“ bankas.
Tikrosios kredito kortelės atsiradimas
Tokia kredito kortelė, kokią esame įpratę matyti ir naudotis šiandien, pasaulį išvydo 1958 metais „BankAmericard“ vardu (vėliau ji tapo „Visa“). Ją sukūrė ir išleido bankas „Bank of America“. Tuo metu egzistavusios griežtos bankų veiklos reguliavimo taisyklės labai ribojo banko galimybes teikti savo paslaugas geografiškai didesnėje teritorijoje, dėl to tuometinei kreditinei „Visa“ kortelei buvo sunku konkuruoti su plačiai po visą šalį paplitusiomis „Diners Club“ atsiskaitymo kortelėmis. Norėdamas šią kliūtį apeiti, bankas „Bank of America“ leido naująją kortelę platinti ir kitiems bankams. Šis žingsnis pasiteisino - per septynerius metus visoje Amerikoje buvo išleista beveik 5 milijonai tokių kredito kortelių. Ilgainiui bankas „Bank of America“ nebepajėgė sukontroliuoti viso kortelių leidimo ir platinimo proceso, dėl to buvo įkurta bankus-kortelių leidėjus vienijanti asociacija, kuri šiuo metu visame pasaulyje veikia „Visa“ vardu.
Pirmosios mokėjimo kortelės buvo siūlomos keliaujantiems jūreiviams, kad galėtų jomis naudotis kelionių metu. Daugelis tuometinių kortelių leidėjų reklamavo šias korteles labiau kaip laiką taupančią priemonę, nei tam tikrą kredito formą.
Dabartis
Taip atsirado mums dabar įprastos mokėjimo kortelės. Užkariavusios Ameriką jos persikėlė ir į kitus žemynus. Pavyzdžiui, pirmoji kredito kortelė „BankAmericard“ Didžiojoje Britanijoje buvo išleista 1966 metais „Barclays“ banko. Debeto kortelės pasirodė šiek tiek vėliau - 1987 metais. Tuo tarpu Lietuvoje pirmoji mokėjimo kortelė pasaulį išvydo 1993 metais, ir tai buvo kreditinė „Visa Classic“.
Dabar pasaulio gyventojai turi žymiai daugiau galimybių, nei pirmųjų kredito kortelių savininkai. Šiandien žmogus gali įsigyti debeto kortelę ir naudoti atsiskaitymams savo lėšas arba tapti kredito kortelės savininku, pasinaudoti banko suteikiamu kreditu bei pasirinkti sau patogią kredito grąžinimo schemą. Šiandien kortelių savininkai gali susikurti individualią kortelę su pasirinktu vaizdu, jiems siūlomos papildomos paslaugos – nemokamas kelionių, sveikatos draudimas, partnerių lojalumo programos ir nuolaidos, kortelėmis atsiskaitoma perkant internetu.
Technologinės naujovės
Bėgant metams įdiegtos ir įvairios technologinės naujovės, dėl to pačios mokėjimo kortelės tapo patrauklesnės, jomis atsiskaityti dabar yra žymiai saugiau ir patogiau. Pavyzdžiui, šiuo metu Europoje yra išbandomos naujos, tradicinės kredito, debeto ar išankstinio mokėjimo „Visa“ kortelės su įdiegta vienkartinio kodo sistema. Šios kortelės su raidiniu-skaitmeniniu ekranu ir 12 mygtukų klaviatūra savininkai galės žymiai saugiau pirkti internetu, telefonu ar jungtis prie elektroninės bankininkystės sistemų. Vartotojui nereikės registruotis ar atsiminti prisijungimo vardo ir slaptažodžių, vietoj to, jis turės įvesti PIN kodą pačioje kortelėje, kuri sukurs unikalų kodą konkrečiam pirkimui ar mokėjimo operacijai.
Nedidelėmis sumomis (iki 50 lt) atsiskaitantiems kavinėse, užkandinėse ir kitose kasdienes paslaugas teikiančiose prekybos vietose galės naudotis nauja bekontakte „Visa“ kortele „PayWave“ arba „MasterCard“ kortele „Pay Pass“. Priešingai nei atsiskaitant įprastomis lustinėmis kortelėmis, mokant bekontakte kortele už nedidelės vertės prekes ar paslaugas nereikės suvesti PIN kodo. Naujos kortelės nereikia perbraukti ar įdėti į atsiskaitymo įrenginį – tereikia priartinti ją prie atsiskaitymo įrenginio, o trumpo nuotolio radijo ryšio technologija persiunčia mokėjimo informaciją į terminalą greičiau nei per sekundę. Neužilgo kai kuriuose pasaulio miestuose tik mostelėdami savo bekontaktėmis kortelėmis traukinių, metro ir autobusų keleiviai galės laisvai keliauti pro užtvaras ir mokėjimo vartus. Keleiviai sutaupys laiko, nes jiems nebereiks mokėti už bilietus atskiroje kasoje arba ieškoti grynųjų.