Gegužės 14 d. iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje pakilo Europos kosmoso agentūros raketa nešėja „Ariane 5“ su kosminiais Herschelio ir Plancko teleskopais.
Pastarasis jau pramintas kosmine „laiko mašina“, perkelsiančia mokslininkus į Visatos formavimosi pradžią iškart po Didžiojo sprogimo, praneša „Space.com“. Šios Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminės observatorijos leis pažvelgti į erdvės ir laiko gelmę giliau, nei bet kurie kiti moksliniai instrumentai.
„Scanpix“ nuotr.
Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininko Paulo Goldsmitho, dalyvavusio Herschelio teleskopo programoje, naujųjų ESA kosminių observatorijų stebėjimai gali sukelti tikrą Visatos tyrimų revoliuciją ir atsakyti į esminius klausimus apie „mūsų vietą kosminėje erdvėje“.
Herschelio teleskopas yra didžiausias ir galingiausias kosminis infraraudonosios šviesos teleskopas. Jo gebėjimas fiksuoti mažesnio nei milimetras bangos ilgio spinduliuotę tolimajame infraraudonojo spektro ruože suteiks galimybę astronomams tyrinėti pačius šalčiausius kosmoso objektus, kurie nematomi kitokio bangų ilgio spinduliuose.
Šis teleskopas ieškos vandens pėdsakų Saulės sistemos kometose, o taip pat stebės tarpžvaigždinius dujų ir dulkių debesis, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės bei planetos. Tyrinėdamas tokius debesis, Herschelio teleskopas pirmą kartą astronomams leis pažvelgti ir į protožvaigždžių susidarymo procesą. Jis taip pat galės nukelti į laikų pradžią ir pirmą sykį leis pažvelgti į intensyvų žvaigždžių formavimosi procesą ankstyvajame Visatos raidos etape, nes jaunos galaktikos ryškiai šviečia infraraudonųjų spindulių diapazone, rašo „Space.com“. Pasak mokslininkų, Herschelio teleskopo stebėjimai gali priversti perrašyti astronomijos vadovėlius, pasakojančius apie žvaigždžių susidarymą.
Antrasis kartu su Herschelio teleskopu į orbitą paleistas aparatas – kosminė Plancko observatorija – tirs kosminį mikrobangų foną (cosmic microwave background, CMB). Tai vadinamoji fosilinė Visatos šviesa, sklindanti erdve po Didžiojo sprogimo. Šios spinduliuotės svyravimų tyrimai bus patys tiksliausi iš visų iki šiol atliktų, ir padės astronomams daugiau sužinoti apie Visatos kūdikystę. Teleskopu atliekami stebėjimai turėtų atskleisti, kaip susidarė ir vystosi pačios didžiausios Visatos struktūros, pradedant galaktikomis, baigiant milžiniškomis kosminėmis tuštumomis.
„Plancko teleskopas praneš iki šiol pačius tiksliausius duomenis apie ankstyvąją Visatą. Mes dar niekada nebuvome taip arti prie Didžiojo sprogimo“, – pareiškė Vokietijos Maxo Plancko astrofizikos instituto direktorius Rashidas Sunyaevas. Pasak jo, ši astronominė observatorija taip pat tirs vienas didžiausių kosmoso paslapčių – tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją.
Pagal planą Herschelio teleskopas nuo„Ariane 5“ raketos nešėjos turėtų atsiskirti maždaug po 26 minučių nuo pakilimo. Dar po 3 minučių nuo jos atsiskirs ir Plancko teleskopas.
Abu teleskopai savo stebėjimus vykdys vadinamajame L2 Lagranžo taške – gravitacinio stabilumo zonoje maždaug už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės, priešingoje Saulės pusėje. Tai padės apsaugoti teleskopus nuo matavimams trukdančios Saulės, Mėnulio ir Žemės radiacijos, teigia „Space.com“. Galutinę orbitą abu kosminiai teleskopai pasieks tik po 2 mėnesių. Tikimasi, kad po sistemų patikrinimo astronominiai stebėjimai bus pradėti spalio mėn.