Šiuo metu Švedijoje veikia 3500 aplinkosauginių technologijų (angl. clean tech) kompanijų, jų apyvarta viršija 14 mlrd. eurų. Eksportas sudaro apie ketvirtį apyvartos ir per paskutinius ketverius metus išaugo 75 procentais. Švedijos vyriausybė per sekančius dvejus metus sektoriui skirs 590 mln. eurų paramą, taip užtikrindama tolesnę aplinkosauginių technologijų verslo plėtrą šalyje.
Šiuo metu Švedijoje veikia 3500 aplinkosauginių technologijų (angl. clean tech) kompanijų, jų apyvarta viršija 14 mlrd. eurų. Eksportas sudaro apie ketvirtį apyvartos ir per paskutinius ketverius metus išaugo 75 procentais. Švedijos vyriausybė per sekančius dvejus metus sektoriui skirs 590 mln. eurų paramą, taip užtikrindama tolesnę aplinkosauginių technologijų verslo plėtrą šalyje.
Trummen ežeras pietinėje Švedijoje savo švariu žydru vandeniu vasarą pritraukia būrius poilsiautojų ir nė iš tolo neprimena vieno labiausiai užterštų ežerų Švedijoje. Tai beveik 11 mln. eurų investicijos, kurių dėka ši vietovė, kartu su Växjö (tariama „vėkšio“) miestu, yra viena ekologiškiausių Švedijoje. 80 tūkst. gyventojų turinčio miesto automobilių parkas naudoja tik biodujas, gaminamas greta esančioje gamykloje. Metano pagrindu paremto produkto gamyba sukūrė 320 naujų darbo vietų. Per paskutinius 15 metų Växjö anglies dvideginio emisiją sumažino trečdaliu ir gyvenamųjų namų apšildymui sugebėjo panaudoti net mieste esančio krematoriumo energiją.
Švedijos politiniai lyderiai ir verslo atstovai tiki, kad tokie miestai kaip Växjö yra naujos didelės tendencijos pradžia. Prieš du dešimtmečius šalis pirmavo pasaulyje mobiliųjų technologijų srityje, o tokios įmonės kaip „Ericsson“, griežė pirmuoju smuiku rinkoje. Dabar, mažėjant telekomunikacijų rinkos augimui, verslo ir politikos lyderiai mano, kad žaliosios technologijos paskatins naują Švedijos eksporto bangą. Kaip ir Lietuvai, šiai šaliai eksportas yra gyvybiškai svarbus ir sukuria pusę bendrojo vidaus produkto. „Volvo Technology Transfer“, dukterinė garsiosios automobilių ir sunkvežimių gamintojos įmonė, jau investavo virš 15 mln. eurų į žaliąsias technologijas, kurių paklausa pasaulyje, pasak įmonės prezidento, yra didžiulė.
Danijoje veikia plačiai pagarsėjusi vėjo energetikos milžinė „Vestas“, Vokietijoje – saulės energiją generuojančių panelių gamintoja „Q-Cells“. Kitaip nei šiose šalyse Švedijos žaliųjų technologijų sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės. Vienas iš pavyzdžių, Växjö mieste įsikūrusi kompanija „IV Produkt“ gaminanti energiją taupančias ventiliacijos sistemas, kurias eksportuoja į 15 valstybių nuo Belgijos iki Ukrainos. Kompanija teigia, kad 80 procentų energijos sutaupančios sistemos atsiperka per dvejus metus. Praėjusiais metais įmonė pasiekė 30 mln. eurų apyvartą, o jos eksportas, dabar sudarantis 30 procentų, 2012 metais išaugs iki 50 procentų. Stokholmo technologijų parke įsikūrusi įmonė „TranSIC“ kuria kompiuterio lustą, skirtą hibridinių automobilių energijos sistemai. Bodeno miškuose netoli poliarinio rato veikianti „Swebo Bioenergy“ projektuoja sistemas pjuvenų ir drožlių deginimui. Įmonė teigia esanti apkrauta užsakymais iš JAV ir Europos, o jos apyvarta siekianti 6 mln. eurų.
Garsiausias žaliųjų technologijų propaguotojas šalyje – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas. Jo priemiesčio rezidencija, Drottingholmo rūmai, apšildomi medžio atliekomis. Jis pats vairuoja tamsiai mėlyną Volvo С30 varomą biodujomis, o jo garaže stovi prototipas, kuris energijai naudoja vandenilio kurą. 62 metų karalius, kuris aktyviai pasisako už aplinkosaugą jau nuo paauglystės, yra Švedijos aplinkosauginio verslo globėjas ir įkvepėjas.
Nesenai jis padėjo pirmąją plytą gamyklos „Swedish Biogas International“ statyboje Flinte, Mičigano valstijoje JAV. „Motina Žemė jaučiasi nekaip, – sako karalius. – Ji reaguoja. Tokie aplinkosauginiai projektai, kaip ši dujų gamykla yra vienintelis kelias atstatyti padarytą žalą.“
Karalius taip pat žvelgia į Švedijos eksportą ir gamtą kaip natūralius partnerius. „Mes esame maža šalis, priklausoma nuo eksporto ir visada gyvenome švarioje aplinkoje, gamtos apsuptyje. Mes turime galvoti apie tolimą ateitį, tačiau veikti greitai. Aš ir pats mėginu pakeisti savo mąstymą. Privalome veikti, o ne diskutuoti. Diskusijų aš nemėgstu“, – teigia Švedijos monarchas.
Duodamas interviu „Business Week“ žurnalistui, jis švelniai papriekaištavo jam, kad šis, vietoje paprasto telefono skambučio, į interviu atskrido lėktuvu.
Švedijos aplinkosauginių technologijų kompanijos turi ribotus rizikos kapitalo išteklius ir susiduria su sunkumais, pritraukdamos investicijas. Tačiau sektorius turi puikių rėmėjų. Vienas tokių – JAV ambasadoriaus Stokholme Maiklas Vudas (Michael Wood). Jo sąraše yra 52 įmonės, iš kurių trečdalis pritraukė kapitalą per paskutinius 18 mėnesių. Tarp kapitalo šaltinių tokie fondai, kaip „Sustainable Technologies Fund“, įkurtas švedų verslininko Anderso Frisko ir JAV rizikos kapitalo valdytojo Andre Heinzo, kurio šeima valdo maisto gamybos bendrovę „H. J. Heiz“. Fondas jau investavo 1,6 mln. eurų į bendrovę „Swebo Bioenergy“.
Pasaulio ekonomikos krizė gali sulėtinti Švedijos aplinkosaugos sektoriaus plėtrą, tačiau A. Friskas teigia, kad sektoriaus ateitis yra labai šviesi. Jis teigia, kad per ateinančius 50 metų žaliųjų technologijų augimas bus milžiniškas. Andre Heinz priduria: „Jei ekonominės krizės metu nori apsaugoti savo investicijas, privalai turėti gyvybingą produktą.“.
Šaltiniai: Sweden.gov.se, BusinessWeek.com, Spiegel.de.
