Šioje dirbtinio apšvietimo eroje vis dažniau pasigendama visiškos tamsos. Tokį tamsos trūkumą pajautė ne tik astronomai, kuriems vis sunkiau šviesiomis naktimis stebėti dangaus kūnus. Pernelyg didelis apšvietimas neigiamai veikia ir atskiras gyvūnų rūšis bei ištisas ekosistemas.
Net nusileidus saulei industrinėse pasaulio valstybėse šiandien išlieka šviesu. Dar prieš saulei nusileidžiant visa Europa sušvinta milijonais šviesą skleidžiančių burbulų, afišų ir parduotuvių vitrinų. Verslo centrų languose įsižiebia šviesos, apšviečiamos bažnyčios, futbolo aikštės ir oro uostai. Nepaisant vis augančių elektros energijos kainų, pasaulis šviesėja kasnakt.
Naktinis dangus pastaruoju metu yra labai šviesus. Neigiamų tokio vis didėjančio apšvietimo pasekmių įvardijama gana daug: astronomams vis sunkiau stebėti dangaus kūnų pasikeitimus, dažnai sutrinka įvairių vabzdžių ir paukščių gyvenimo ritmas, žmogus gyvenimo ritmas taip pat išbalansuojamas.
Dar visai neseniai pro teleskopą buvo galima stebėti daugelį žvaigždynų, nemažai jų buvo matomi ir be teleskopo. Vakarų Europos miestų gyventojai šiandien oranžinės spalvos naktiniame danguje plika akimi geriausiu atveju mato mėnulį ir Venerą.
Žvaigždės, anksčiau buvusios patikimomis jūrininkų vedlės bei kalendorių sudarymo pagrindas, šiandien gali papasakoti daug mažiau, nes paprasčiausiai tampa vis menkiau matomos. Diena pailgėjo iki 24 valandų per parą.
Kova prieš 24 valandas trunkančią dieną
Visai neseniai susikūrė judėjimas, kurį sudaro astronomai, šviesos sistemų inžinieriai, kultūros tyrinėtojai ir gydytojai, gydantys įvairius miego sutrikimus. Judėjimo dalyviai ragina visus atkreipti dėmesį, jog vis didėjantis Europos apšviestumas kelia didžiulių problemų.
Kai kurios valstybės jau priėmė įstatymus, reguliuojančius apšvietimo šalyje mastą. Slovėnija buvo pirmoji Europoje, atsižvelgusi į tokius raginimus. Slovėnijos miestai ir miesteliai įpareigoti įstatymų sumažinti apšvietimą, naikinant nereikalingus žibintus ir naktimis užgesinant parduotuvių vitrinas. Įstatymas skelbia, jog dirbtinę šviesą skleidžiančių įrenginių šviesos spinduliai neturėtų plisti aukščiau horizonto linijos.
Į kovą su vis didėjančiu apšviestumu įsitraukia ir Vokietija. Berlyne įsikūręs Ekologijos institutas pradėjo tirti šviesos poveikį augalams, gyvūnams ir žmogui.
„Per amžių amžius žemėje egzistavo nenutrūkstantis dienos ir nakties ciklas. Šiandien daugelyje žemės vietų nakties nebeliko. Tai lemia dar didesnius praradimus, įskaitant biologinės įvairovės nykimą“, – kalbėjo Berlyno ekologijos instituto direktorius Klementas Tockneris.
Pasak E. Tocknerio, toks apšvietimo didėjimo neigiamas poveikis ypač jaučiamas vandens ekosistemose, kur dėl per didelio apšvietimo paspartėja įvairių dumblių rūšių vešėjimas, kas lemia vandens telkinių pelkėjimą.
Jungtinių Tautų UNESCO organizacija, 2009-uosius paskelbusi tarptautiniais astronomijos metais, oficialiai paskelbė kovosianti su apšvietimo pasaulyje didėjimu. Apmaudu, jog švenčiant Galilėjaus 400-ąsias metines, darosi akivaizdu, kad jeigu mokslininkas būtų gyvas, jis galėtų drąsiai išmesti savo teleskopą, nes šis būtų visiškai bevertis.
„Tamsaus parko“ konkursas
JAV įsikūrusi Tarptautinė tamsaus dangaus asociacija (Dark – Sky) kovoja, kad dangaus nebūtų teršiamas nereikalingais šviesos šaltiniais. Pasak organizacijos darbuotojų, tamsa danguje turi būti saugojama lygiai taip pat, kaip ir tam tikros gyvūnų ar augalų rūšys.
Ši organizacija įsteigė „tamsaus parko“, kuriame būtų galima stebėti žvaigždes, apdovanojimą. Apdovanojimą jau gavo dvejų Amerikos valstijų parkai. Kandidatai, pretenduojantys į apdovanojimą, turi atitikti tam tikrus kriterijus: visų pirma šiuose parkuose dėl pakankamos tamsos turi būti aiškiai matomi dangaus kūnai.
Siekiant šio tikslo, parkų savininkai ir prižiūrėtojai turėtų arba apskritai pašalinti iš šių parkų žibintus, arba užtikrinti tik patį minimaliausią apšvietimą. Tačiau pagrindinė problema, iškylanti Europoje ir ne tokia opi JAV, kad šie parkai dažniausiai yra labai arti gyvenamųjų rajonų, todėl dėl apšvietimo mažinimo juose paprasčiausiai nesutinka gyventojai.
Astronomas Steve‘as Owensas, kuris yra vienas iš šios programos rėmėjų, išlieka optimistas: „Po keleto metų Didžiojoje Britanijoje bus nuo 10 iki 15 tokių parkų.“ Pats S. Owensas teigia, jog jam stebėti žvaigždes dar nereikia tokių parkų – ne taip gausiai apgyvendinta Škotija vis dar laikoma viena iš tamsiausių Europos regionų.
Tuo tarpu Vokietijoje tikrai tamsaus dangaus aptikti beveik neįmanoma. Astronomas Andreas Hanelis, kuris taip pat yra vokiečių Tamsaus dangaus asociacijos pirmininkas, norėdamas stebėti dangų turi pasitraukti į Alpes.
Interesai susiduria
Kovojantieji už apšvietimo mažinimą susiduria su viena labai svarbia problema: kiek apšvietimo yra būtina palikti? Pavyzdžiui, Belgijoje dar visai neseniai buvo laikomasi visiškai priešingos politikos – pagrindinis valstybės tikslas kuo labiau apšviesti gatves ir kitas viešas vietas. Tačiau net ir ši valstybė keičia savo politiką: šiandien visų automagistralių žibintai po vidurnakčio yra išjungiami. Gyventojai baiminosi, kad tokios reformos padidins autoavarijų skaičių, tačiau taip neatsitiko. Ekspertai teigia, jog apšvietimas automagistralėse apskritai nedaro įtakos eismo sąlygų saugumui gerinti.
Problemų kyla ir gyvenamųjų rajonų gyventojams. Žmonės jaučiasi saugesni vaikščiodami apšviestomis gatvėmis. Kovotojai su apšvietimo didinimu neteigia, kad visas apšvietimas turėtų būti išjungtas, tačiau jį mažinti būtina. Vienas Vokietijos miestas padarė eksperimentą: didžioji dauguma gatves apšviečiančių žibintų savaitgaliais nuo 1.00 iki 3.30 valandos yra išjungiami. Tokiais veiksmais buvo sutaupyta elektros ir pinigų, tačiau nusikalstamumas mieste nepadidėjo.
Tuo tarpu žalingas šviesos poveikis gyvūnijos rūšims pasireiškia kur kas stipriau. Daugelis naktinių paukščių dėl pernelyg didelio apšvietimo nesiorientuoja erdvėje ir žūsta tiesiog atsitrenkę į pastatus. Šviesos nemėgstančios varlės dauginasi ne taip intensyviai, naujai išsiritę vėžliukai dėl iš miestų sklindančios šviesos patraukia miestų, o ne vandenyno link, naktiniai gyvūnai negali susirasti pakankamai maisto, kadangi tam neužtenka tamsos.
Žmonės, nors šio poveikio tiesiogiai dažniausiai nejaučia, taip pat yra veikiami vis didėjančio apšvietimo. Stiprus dirbtinis apšvietimas veikia žmogaus bioritmus, dėl to atsiranda vis daugiau miego sutrikimų.
Moksliniai tyrimai įrodė, jog moterys, kurios dažnai dirba naktimis, patenka į padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu grupę. Mokslininkai taip pat teigia, kad itin stiprus apšvietimas, krentantis į miegamąjį, netgi didina vėžio susirgimų riziką.
„Mes labai daug žinome apie triukšmo poveikį žmogaus sveikatai, tačiau dar labai mažai žinome apie šviesą. Manau, ateityje mokslas įrodys ir kenksmingą pernelyg didelio apšvietimo poveikį žmogaus sveikatai“, – teigia vokiečių Tamsaus dangaus asociacijos pirmininkas A. Hanelis.
Pagal „Spiegel“ parengė Jovita Sandaitė.