Žurnalas „Time“ paskelbė 10 svarbiausių 2008-ųjų metų mokslo įvykių. Garbingą pirmąją vietą reitinge užėmė Didysis hadronų greitintuvas, paleistas šių metų rugsėjo 10 dieną. Didžiausią pasaulyje elementariųjų dalelių greitintuvą dar nuo 1990-ųjų metų statė geriausi pasaulio fizikai ir inžinieriai.
Žurnalas „Time“ paskelbė 10 svarbiausių 2008-ųjų metų mokslo įvykių. Garbingą pirmąją vietą reitinge užėmė Didysis hadronų greitintuvas, paleistas šių metų rugsėjo 10 dieną.
Didžiausią pasaulyje elementariųjų dalelių greitintuvą dar nuo 1990-ųjų metų statė geriausi pasaulio fizikai ir inžinieriai. Mokslininkai tikisi, kad greitintuvas padės įrodyti Higgso bozono dalelės, lemiančios visų kitų elementariųjų dalelių masę, egzistavimą.
Pirmas įrenginio paleidimo bandymas rugsėjo 10 dieną buvo sėkmingas, tačiau po keleto dienų greitintuve įvyko avarija, kurios metu į tunelį nutekėjo skystas helis. Dėl to pakartotinis Didžiojo hadronų greitintuvo paleidimas atidėtas iki pavasario.
Antroje sąrašo vietoje atsidūrė marsaeigis „Phoenix“. Gegužės mėnesį zondas sėkmingai nusileido netoli Marso šiaurės poliaus, kuris anksčiau tyrimams buvo neprieinamas.
Marsaeigis mokslininkams padėjo nustatyti, kad šioje Saulės sistemos planetoje žiemos metu ima snigti. Sniegas pasirodo 4 km aukštyje, tačiau vėliau išgaruoja, nepasiekęs planetos paviršiaus. „Phoenix“ Marso grunte taip pat aptiko vandens.
„Phoenix“ Marse. (REUTERS/Scanpix nuotr.)
Trečioji vieta svarbiausių mokslinių įvykių reitinge atiteko pirmajai pasaulyje dirbtinei chromosomai, kurią sukūrė JAV genetikas J. Craigas Venteris ir jo kolegos. Mokslininkai tikisi, kad gauti duomenys padės sukurti naujas, iki šiol neegzistavusias gyvybės formas.
Ketvirtuoju pagal svarbą moksliniu įvykiu pripažinta pirmas Kinijos astronauto išėjimas į atvirą kosminę erdvę. 41 metų Zhai Zhigang už kosminio laivo ribų praleido 20 minučių, atliko keletą eksperimentų ir pamojavo Kinijos nacionaline vėliava. Tokiu būdu Kinija tapo trečiąja pasaulio valstybe, kurios atstovai išėjo į atvirą kosmosą. Iki 2020 metų Kinija planuoja orbitoje įrengti savo kosminę stotį ir kosminę laboratoriją.
Penktoji vieta atiteko Laukinės gamtos apsaugos draugijos (Wildlife Conservation Society) tyrimui, kurio metu nustatyta, kad Konge gorilų yra du kartus daugiau nei manyta. Mokslininkai nustatė, kad Kongo Respublikos miškuose ir pelkėse gyvena 125 tūkst. gorilų. Tačiau Virungos draustinyje, kuris atsidūrė pilietinio karo veiksmų centre, gyvenančioms kalnų goriloms gresia visiškas išnykimas. Kariniai veiksmai kelia pavojų 350 kalnų gorilų gyvybėms.
„Time“ ekspertai atkreipė dėmesį ir į astronomijos atradimus. Šių metų birželio mėnesį Šveicarijos astronomas Michelis Mayoras ir jo kolegos už Saulės sistemos ribų atrado 45 egzoplanetas. Vienas šių dangaus kūnų pasirodė esantis 9,5 karto didesnis už Žemę.
Septintąją vietą „Times“ žurnalistai skyrė Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkams, sukūrusiems nematomą apsiaustą. 10 kartų už popieriaus lapą plonesnis audeklas sudarytas iš nanolaidų, išvedžiotų akytame aliuminio vamzdelyje. Kad objektas taptų nematomas, jį reikia įsupti į šį audeklą ir aplinkui paskleisti šviesos bangas.
Vieną svarbiausių metų atradimų padarė ir JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkai, kurie iššifravo mamuto genomą. Iš jau išnykusių gyvūnų rūšių mamuto genomas dabar yra geriausiai ištyrinėtas. Biochemijos ir molekulinės biologijos profesorius Stevenas Schusteris mano, kad tyrimo išvados kada nors ateityje padės iš naujo sukurti šį gyvūną.
Į dešimtuką taip pat pateko tyrimas, kurio metu buvo atskleista, kokie neraštingi yra JAV gyventojai. Gautais duomenimis, tik 25 proc. amerikiečių geba skaityti mokslinę publicistiką. Tai reiškia, kad būtent tiek jų gali skaityti ir suprasti dienraščio „The New York Times“ mokslo rubrikos straipsnius.
Sąrašą užbaigia archeologų atradimas – centrinėje Vokietijos dalyje jie aptiko 4600 metų senumo žmonių laidojimo vietą. Senovinė vienos šeimos kapavietė rasta Saksonijos-Anhalto federalinės žemės teritorijoje. Šis radinys parodė, kad jau akmens amžiuje buvo paplitęs šiuolaikinis šeimos modelis, kai kartu gyvendavo motina, tėvas ir vaikai.
