Europa bus geresnė vieta mokslo tyrimams

Praėjusią savaitę Briuselyje susitiko visų ES valstybių mokslo ministrai, aptarę Europos mokslinių tyrimų zoną (European Research Area – ERA) – politinę strategiją, kurios tikslas yra integruoti Europos mokslininkų pastangas, rašo www.nature.com. Gruodžio pradžioje ES Konkurencingumo tarybos posėdyje sutarta dėl programos „Vision 2020“ – ši programa numatys kaip ERA vystysis iki 2020 metų, joje numatyti ir pirmieji nacionalinių mokslo tyrimų programų koordinavimo žingsniai.

Kam mums reikalinga ERA?

Kad Europoje būtų sukurta vieninga erdvė, kurioje mokslininkai gali laisvai judėti ir dirbti, netrikdomi socialinių ar politinių sistemų skirtumų, o vienoje šalyje sukurtos žinios būtų lengvai prieinamos kitoje šalyje. Pirmą kartą tokios strategijos idėja pasiūlyta 2000 metų kovą, kaip Lisabonos strategijos dalis, kurios tikslas yra paversti ES viena iš konkurencingiausių žiniomis grįstų ekonomikų pasaulyje.

Kas nuo to laiko padaryta?

ERA progresas buvo lėtas. 2007 metais Europos komisija bandė atgaivinti ERA, todėl 2008 gegužę Liublianos proceso metu ES valstybės sutarė Prancūzijai, dabar vadovaujančiai ES, pavesta sudaryti plačius ERA tikslus iki 2020 metų – programą „Vision 2020“.

Ką sako 2020 vizija?

Kad iki 2020 metų ERA bus visiškai veiksminga – ji suteiks galimybę mokslininkams, technologijoms ir mokslo žinioms efektyviai judėti visoje ES. Turėtų būti atvira rinka tyrimams pagal užsakymą, daugiau galimybių mokslininkams, dirbantiems ne kokioje nors konkrečioje ES valstybėje, prašyti tos valstybės nacionalinių agentūrų teikiamo finansavimo.

Taip pat numatoma, kad ES universitetai turėtų būti modernizuoti, mokymas, moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti skatinami visais lygmenimis. Numatoma tokių pasaulinio lygio mokslinių objektų, kaip sinchrotronų laboratorijos, moksliniai laivai ar biomedicinos duomenų bazės, kūrimas finansuojant ES „kai tai bus reikalinga“.

ES mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas sako, kad šis susitarimas yra „aiški politinė žinia, parodanti mūsų tikėjimą ateitimi“.

Koks kitas žingsnis?

Kitais metais Europos komisija siūlys kaip vertinti progresą siekiant tikslo, kad kai kurios kalbos taptų veiksmais.

Mokslo ministrai taip pat sutarė koordinuoti nacionalines tyrimų programas tose srityse, kurių objektas yra tokios esminės socialinės problemos, kaip klimato kaita, sveikata ir energetika. Tikslas – išvengti prioritetinių tyrimų dubliavimo skirtingų valstybių nacionalinėse tyrimų programose taip efektyviau panaudojant nacionalinį mokslo reikalams skirtą biudžetą. Šios bendros programos vertinamos kaip kertiniai ERA akmenys.

Tikimasi, kad kitais metais bus pradėtas vykdyti pilotinis neurodegeneracinių sutrikimų (kaip Alzheimerio liga) tyrimo projektas, kurio tarpinės ataskaitos tikimasi 2010 metais. Devynios ES šalys, tarp kurių yra Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, jau prisijungė prie projekto.

Ką ERA reikš mokslininkams?

Bendras tikslas – paversti Europą geresne vieta mokslininkams dirbti. Vykdant specifines ERA iniciatyvas, tokias kaip Europos partnerystė mokslininkams, mokslininkai galės persikelti dirbti iš vienos valstybės į kitą neprarandant pensijų ir socialinio saugumo teisių, jie galės su savimi vežtis ir dotacijas tyrimams. Daugiau dėmesio teikia mokslininkų karjeros raidai, darbo sąlygų gerinimui, taip pat atlyginimams.

Tuo tarpu tarptautinės tyrimų programos skatins bendradarbiavimą tarp mokslininkų skirtingose ES šalyse.

Ką dar reikia padaryti?

Mokslo reikalų ministrams dar teks sutarti dėl teisinės bazės, kuri būtų priimta visose ES valstybėse ir suteiktų galimybę kurti dideles ES mokslinių tyrimų įstaigas. Įstatyminės bazės tikslas – mokslo įstaigoms suteikti mokestines lengvatas. „Negaiškime laiko derėdamiesi apie kiekvieno konkretaus projekto atleidimą nuo apmokestinimo tuo metu, kai galėtume statyti šias skubiai reikalingas infrastruktūras“, – sakė J. Potočnikas.