JAV sukurta 30 proc. pigesnė ir, teigiama, patikimesnė alternatyva komerciniams branduoliniams reaktoriams. Masinė jų gamyba bus pradėta per artimiausius 5 metus, o užsakymus jau pateikė Čekija, Rumunija ir kitos šalys. Kitąmet savo branduolinę jėgainę uždarysianti Lietuva visas viltis deda į „Leo LT“, tuo tarpu kai kurios užsienio šalių energetikos bendrovės – į JAV bendrovę „Hyperion“.
JAV sukurta 30 proc. pigesnė ir, teigiama, patikimesnė alternatyva komerciniams branduoliniams reaktoriams. Masinė jų gamyba bus pradėta per artimiausius 5 metus, o užsakymus jau pateikė Čekija, Rumunija ir kitos šalys.
Kitąmet savo branduolinę jėgainę uždarysianti Lietuva visas viltis deda į „Leo LT“, tuo tarpu kai kurios užsienio šalių energetikos bendrovės – į JAV bendrovę „Hyperion“. Pasak britų dienraščio „The Guardian“, ji jau paskelbė turinti apie 100 išankstinių užsakymų.
„Hyperion“ sukurti miniatiūriniai branduoliniai reaktoriai šilumą ir elektros energiją galės tiekti atskiriems miestų rajonams, miesteliams ir pramonės įmonėms. Bendrovės atstovų teigimu, šie po žeme įbetonuoti maždaug 1,5 m skersmens reaktoriai gali gaminti 70 MW šiluminės ir 25 MW elektros energijos. Vieno tokio reaktoriaus su garo turbina esą pakaktų aprūpinti elektra 20 000 standartinių JAV statomų privačių namų. Jei energijos poreikiai yra didesni, galima sujungti keli minireaktorius.
„Hyperion.com“ iliustr.
Tokie reaktoriai naudoja mažai įsodrintą uraną, jų kuras – urano hidridas (UH3). „Hyperion“ teigimu, reaktoriai yra visiškai saugūs, nes juose nėra jokių judančių dalių, jie būna užplombuojami dar gamykloje ir įbetonuojami į transportavimui skirtą modulį, kurį į numatytą vietą galima atgabenti sunkvežimiu, laivu, traukiniu ar transportiniu lėktuvu. Reaktoriai nereikalauja aptarnavimo, jie veikia 7–10 metų. Kurui pasibaigus jie bus keičiami: senieji išvežami į gamyklą perdirbimui, o į jų vietą atvežami nauji. „Hyperion“ teigimu, vieno tokio reaktoriaus branduolinės atliekos telpa į futbolo kamuolio dydžio rezervuarą. Kadangi minireaktoriams nereikia aušinimo vandeniu, jie esą visiškai nepavojingi aplinkai.
Palyginti su įprastiniais komerciniais branduoliniais reaktoriais, „Hyperion“ minireaktorių instaliavimo kapitalinės išlaidos yra beveik 30 proc. mažesnės (1400, o ne 2000 JAV dol. už 1 kW). Vieno tokio reaktoriaus kaina sieks apie 25 mln. JAV dolerių. Tai reiškia, kad maždaug 10 000 namų ūkių jis atsieitų po 2500 JAV dolerių. Įvertinus reaktoriaus veikimo laiką, kuris, priklausomai nuo energijos vartojimo, svyruoja nuo 7 iki 10 metų, vienam namų ūkiui už jo gaminamą energiją reikėtų mokėti po 360–250 JAV dolerių per metus.
„Hyperion“ kartu su reaktoriais žada montuoti ir specialią apsaugos sistemą, kuri praneštų apie nesankcionuotos prieigos bandymus. Tačiau net jei betono luitas su reaktoriumi būtų iškastas ir iškeltas, o kapsulės šarvas išlaužtas, nedidelis branduolinio kuro kiekis būtų nedelsiant ataušintas. Tačiau tai veikiau teoriniai svarstymai, nes, pasak „Hyperion“ atstovų, branduoliniams teroristams reaktoriaus medžiagos yra visiškai netinkamos, o diversijos tikslais jų panaudoti neįmanoma.
Šiuo metu „Hyperion“ skelbia jau turinti daugiau nei 100 išankstinių tokių reaktorių užsakymų, daugumą jų pateikė naftos ir elektros pramonės įmonės. Pati pirmoji 6 minireaktorius užsisakė Čekijos energetinė bendrovė TES.
„Hyperion“ planuoja pastatyti 3 minireaktorių gamybos įmones. Kitais metais bendrovė pateiks tokių reaktorių gamybos paraišką JAV Branduolinio reguliavimo komisijai. Masinė tokių jėgainių gamyba bus pradėta 2013 m. Bendrovė planuoja iki 2023 m. pagaminti 4 000 minireaktorių.
Bendrovė pabrėžia ne tik ekonominius, bet ir ekologinius tokios technologijos privalumus – ji esą nedaro žalos aplinkai, energija gaminama neišskiriant „šiltnamio dujų“, tokias jėgaines galima įrengti bet kurioje pasaulio vietoje, net ten, kur nėra jokios energetinės infrastruktūros. O tai reiškia, kad vietinės energetinės bendrovės, neretai piktnaudžiaujančios savo monopoline padėtimi rinkoje, gali sulaukti netikėto ir labai rimto konkurento.
