Laidos „Negali būti“ vedėjas Rolandas Maskoliūnas sako, kad galbūt tyčia arba netyčia bus sukurtas dirbtinis intelektas. Jeigu taip įvyks, tai gali būti paskutinis žmonijos išradimas: valdžią perims robotai. Žinomas Lietuvoje fantastas įsivaizduoja, kad po 100 metų bus išvystytos tobulos technologijos, tačiau gali kilti didelių ekologinių problemų.
Laidos „Negali būti“ vedėjas Rolandas Maskoliūnas sako, kad galbūt tyčia arba netyčia bus sukurtas dirbtinis intelektas.
Jeigu taip įvyks, tai gali būti paskutinis žmonijos išradimas: valdžią perims robotai.
Žinomas Lietuvoje fantastas įsivaizduoja, kad po 100 metų bus išvystytos tobulos technologijos, tačiau gali kilti didelių ekologinių problemų.
Jūs vedate mokslo naujienų ir prognozių laidą „Negali būti“ (LTV). Iš kur semiatės idėjų?
Informaciją renku įvairiais būdais: nuolat skaitau knygas, žurnalus, seku naujienas internete. Visa, kas susiję su mokslu ir technologijomis. Gaunu informacijos iš Lietuvos mokslininkų. Jie pasiūlo, ką patys sukūrė ir supažindina su įdomiomis temomis. Mes ne vienerius metus bendradarbiaujame. Gerai pažįstu Lietuvos mokslo elitą.
 Laidos „Negali būti“ vedėjas R. Maskoliūnas. |
|---|
Jūsų nuomone, kokiam žmogui skirta ši laida?
Laida skirta inteligentiškam, intelektualiam žmogui, kuris domisi mokslu. Tai žiūrovas, kuris domisi ir visuomenės vystymosi tendencijomis, kadangi šiuolaikinis mokslas neatsiejamas nuo politikos, ekonomikos, socialinių procesų.
Kas svarbiausia kuriant laidą?
Svarbiausia kurti tai, kas iš tiesų patinka. Tada įdomu ne tik pačiam autoriui, bet ir žiūrovui. Daryti reikia tai, ką išmanai.
Kuomet pradėjote domėtis mokslo sritimi, fantastika?
Šis pomėgis atsirado jaunystėje. Viskas prasidėjo nuo knygų skaitymo. Galima sakyti, kad lemtinga knyga tapo Ž. Verno „Paslaptingoji sala“. Baigdamas mokyklą galvojau apie įdomų, intriguojantį darbą. Pasirinkau biochemiją. Vėliau netyčia pakliuvau į televiziją.
O intrigą dabartiniame darbe ar randate?
Be abejo, randu. Aš domiuosi ne vien mokslu, bet įvairiais dalykais, kurie mane intriguoja. Fantastika, kinas lavina vaizduotę ir suteikia naujų idėjų, kurias po to mėginu perteikti žiūrovams.
Rugsėjo 12 d. prasidėjo penktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2008“, trukęs 9 dienas. Jūs esate renginį organizuojančios VŠĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ direktorius. Papasakokite, kokios naujovės buvo pristatytos šiame festivalyje?
Temos buvo gana įvairios. Pristatytos socialinių tinklų vystymosi tendencijos. Supažindinta su lazerinių technologijų taikymu buities prietaisuose. Buvo kalbama ir apie astrologiją, paramokslo santykius su mokslu, apie astrobiologiją ir dirbtines ląsteles, kurias tiria Lietuvos mokslininkai. Nemažai informacijos pateikta apie knygų skenavimą , kuris yra projekto „e. paveldas“ pagrindas. Visi norintys galėjo apsilankyti moderniausiose Lietuvos biotechnologijų kompanijų laboratorijose.
Mokslo festivalyje buvo pristatyta tai, ką mes turime dabar, XXI amžiuje, o kokiame amžiuje dabar gyvena mokslo fantastai?
Tai priklauso nuo fantastų, kadangi literatūra yra labai įvairi.
Fantastikos vystymąsi geriausia sekti, skaitant knygas. Vieni rašytojai kuria tolimos žmonijos ateities vizijas. Apie tai, kas laukia žmonijos po milijono ar net daugiau metų. Yra tokių, kurie rašo alternatyvias istorijas, apie tai, kas būtų, jeigu, tarkim, Antrąjį pasaulinį karą būtų laimėjęs Hitleris. Arba jeigu mus būtų okupavę ateiviai. Fantastika tuo ir gera, kad galima aprašyti bet kokį laiką ar bet kokią vietą. Netgi paralelinę Visatą. Ribų nėra.
Kaip Jūs įsivaizduojate ateitį, pavyzdžiui, po 100 metų?
Gali būti gerai, gali būti blogai.
Jeigu išspręsime esmines ekologines problemas, ateitis bus visai nebloga. Ateityje bus išvystytos naujos materijos ir proto valdymo technologijos, atrasti efektyvesni gydymo metodai. Daugiau sužinosime apie Visatą, jos struktūrą. Galėsime neribotai plėsti savo intelekto galimybes.
O gali būti, kad trūks vandens, sustiprės migracijų bangos ir kils dar daugiau etninių konfliktų.
Kokį vaidmenį ateityje vaidins žmogus? Ar iš vis jam ten yra vietos?
Galbūt tyčia arba netyčia bus sukurtas dirbtinis (sintetinis) intelektas. Jeigu taip įvyks, tai gali būti paskutinis žmonijos išradimas: valdžią perims robotai.
Ar tai įvyks, sunku prognozuoti, nors nemažai ekspertų kalba apie tokį įvykį, vadinamą singuliarumu. Bet, be abejo, robotai ir kompiuteriai sugebės vis daugiau. Jau dabar Japonijoje senyvus žmones prižiūri robotai slaugės, o vienišių nuotaiką visame pasaulyje gerina robotai ruoniukai. Norėčiau tikėti, kad žmonės sukurs gyvenimą dar labiau palengvinančius instrumentus, tačiau išliks pagrindiniai sprendimų priėmėjai ir savo ateities kūrėjai.
