Kaip teigia JAV žvalgybos pareigūnai, staigus šuolis neuromoksluose gali turėti didžiulę įtaką JAV nacionaliniam saugumui ir būdams, kaip bus kovojama ateities karuose. JAV gynybos agentūra užsakė tyrimą, kuriame mokslininkų buvo klausiama, kaip didesnis žmogaus smegenų pažinimas per artimiausius 20 metų lems technologijų ir medicinos vystymąsi. Prognozuojama, kad ateities karuose ypatingas vaidmuo teks žmogaus smegenims.
JAV atliktame tyrime prognozuojama, kad ateities karuose ypatingas vaidmuo teks žmogaus smegenims, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Kaip teigia JAV žvalgybos pareigūnai, staigus šuolis neuromoksluose gali turėti didžiulę įtaką JAV nacionaliniam saugumui ir būdams, kaip bus kovojama ateities karuose.
JAV gynybos agentūra užsakė tyrimą, kuriame mokslininkų buvo klausiama, kaip didesnis žmogaus smegenų pažinimas per artimiausius 20 metų lems technologijų ir medicinos vystymąsi.
Mokslininkai nustatė keletą sričių, kuriose progresas bus ypač svarbus. Ateityje gali būti sukurti žmogaus elgesį norima linkme paveikiantys narkotikai, iš žmogaus smegenų informaciją gaunantys skaitytuvai bei tokius pojūčius kaip klausą ir regėjimą pagerinantys prietaisai.
Mūšio lauke kulkos gali būti pakeistos narkotikų minomis, kurios išves iš rikiuotės karius, o skaitytuvai ir kiti elektroniniai prietaisai leis iš smegenų veiklos nustatyti įtartinus asmenis arba atims galimybę per apklausas meluoti.
Kaip teigiama mokslininkų ataskaitoje, ateityje gali nebereikti dėl informacijos kankinti belaisvių, nes naujausios technologijos padės išgauti informaciją be fizinių kankinimų.
Narkotikai ateityje galės ne tik neutralizuoti priešo karius, bet ir sustiprinti savuosius. Yra įrodymų, kad jau dabar narkotinės medžiagos naudojamos karių dėmesiui sutelkti.
Tikimasi, kad geresnis žmonių smegenų pažinimas leis žmonėms mintimis valdyti karinę ir kitokią techniką, pavyzdžiui, nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus.
Minėtos technologijos ateityje bus pritaikytos kovoje su terorizmu ir nusikalstamumu. Pranešime prognozuojama, kad mokslas per artimiausius 20 metų nepažengs tiek, kad leistų per atstumą skaityti žmogaus mintis ar nustatyti nusikaltėlius dar prieš jiems pradedant veikti, bet patikrinimo postuose turėtų leisti nustatyti žmones, kurie ko nors bijo ar nervinasi, ir išsiaiškinti, kodėl jie jaučia šiuos jausmus.
Tačiau pranešime perspėjama, kad iš žmogaus veido išraiškos jausmus nustatančios kameros gali būti apgautos tokiomis priemonėmis, kaip veido raumenis atpalaiduojančios botokso injekcijos.
Mokslininkai įspėja, kad JAV ir kitos Vakarų šalys kol kas save gali laikyti neuromokslų lyderėmis, bet ateityje situacija gali pasikeisti, todėl žvalgybai būtina stebėti kitų šalių progresą.
Kaip vienas iš tyrėjų sakė dienraščiui „The Guardian“, tarp žvalgyboje dirbančių žmonių yra labai mažai nusimanančių moksle, todėl jiems gali būti sunku nustatyti potencialias grėsmes.
