Neurotechnologijos – naujoviški centrinėje nervų sistemoje vykstančių procesų stebėjimo ir paveikimo būdai, neuronų tinklų modeliavimas, smegenų-kompiuterio sąsajos. Pastarųjų metų pažanga ir mokslo laimėjimai leidžia žvelgti į naujus atradimus ir drąsiai svajoti. Pasak „Lifeboat Foundation“ futuristų, šiuo metu gyvename dviejų visuomenę ir civilizaciją formuojančių technologijų – „info“ ir „neuro“ sandūroje.
„Aš ten buvau, mačiau savo smegenis. Greitai ateis ta diena, kai galėsite ir jūs“, – susižavėjusiai auditorijai pasakojo Christopheris deCharmsas. Konferencijoje TED 2008 jis demonstravo naują technologiją, leidžiančią realiu laiku stebėti smegenų aktyvumą.
TED konferencijoje pristatyta naujovė – viena iš daugybės įdomių technologijų, vis dažniau sutinkamų už laboratorijų ribų. Ateityje tikriausiai išvysime iki šiol tik fantazijose egzistavusius mintimis valdomus kompiuterius, jutiminių sistemų manipuliatorius, emocijų stabilizatorius.
Neurotechnologijos – naujoviški centrinėje nervų sistemoje vykstančių procesų stebėjimo ir paveikimo būdai, neuronų tinklų modeliavimas, smegenų-kompiuterio sąsajos. Pastarųjų metų pažanga ir mokslo laimėjimai leidžia žvelgti į naujus atradimus ir drąsiai svajoti. Pasak „Lifeboat Foundation“ futuristų, šiuo metu gyvename dviejų visuomenę ir civilizaciją formuojančių technologijų – „info“ ir „neuro“ sandūroje.
Nuo pirmosios pramoninės revoliucijos svarbūs technologiniai proveržiai vyksta maždaug kas 50 metų. Masiškas geležinkelių tiesimas 1820–1880 m., elektros įvedimas gyventojams 1870–1920 m. ir pigiu benzinu varomi automobiliai 1910–1970 m. – tai technologijos, turėjusios milžiniškos įtakos formuojant šiandieninį pasaulį.
Turbūt net nereikia pasakoti, kaip visuomenę keičia informacinė era (1960–2020 m.). Futuristų teigimu, kita kritiškai svarbi technoekonominė banga – neurotechnologijos.
Nanobiolustai ateityje padės ypač tiksliai matyti smegenyse vykstančius procesus, o prireikus – ir juos kontroliuoti ar bent paveikti. Žmogaus centrinę nervų sistemą veikiančios priemonės padės susidoroti su kai kuriomis psichinėmis ligomis, depresija, priklausomybėmis. „Lifeboat Foundation“ tarybos narys Zackas Lynchas prognozuoja, kad pirmieji neurotechnologijas ims taikyti rinkodaros specialistai. Nuskenavus smegenų veiklą bus galima nustatyti, kaip ir kodėl žmonės reaguoja į skirtingas reklamines žinutes.
Matant, kurios smegenų sritys aktyvuojamos jaučiant ar įsivaizduojant skirtingus dalykus, galima išmokti jas valdyti ar bent paveikti jų aktyvaciją. Panašiai kaip valdome kūno raumenis. Tai gali būti veiksmingas nuolatinių skausmų gydymo būdas. |
|---|
Tačiau naujos kartos ultraefektyvios reklamos – tik viena iš technologijos panaudojimo galimybių. Taikant labai panašius metodus, gali pavykti sukurti gerokai veiksmingesnius būdus mokytis, padėti suvokti, sudominti. Neuropreparatai gali padėti sutelkti dėmesį, pagerinti atmintį, daug greičiau mokytis. Pavyzdžiui – per metus išmokti sklandžiai kalbėti japoniškai…
Kita įdomi neurotechnologijų pritaikymo sritis – menai. Gali būti, kad atsiras naujų išraiškos būdų, šiuo metu neįsivaizduojamų kūrybos sferų ir meninės ekspresijos perteikimo būdų. Galbūt ateityje meno kūrinius galėsime ne tik matyti, girdėti, bet ir patirti.
Vienas akivaizdžių neurotechnologijų pritaikymo pavyzdžių – konkurencinis pranašumas darbovietėje. Darbuotojai ir kompanijos, taikydami moderniausius mokymosi, emocijų valdymo ir psichologinės savijautos prognozavimo metodus, darys logiškesnius, mažiau emocijų veikiamus ir daugiau žinių aprėpiančius sprendimus. Spėjama, jog ši sritis gali tapti reguliuojama valstybės, nes dirbantieji ir besimokantieji įprastais metodais piktinsis, jog neurotechnologijos suteikia nesąžiningą pranašumą. Lyg dopingas sporte. Tokie nuogąstavimai gali būti daugelyje neurotechnologijos sričių. Tačiau verta pastebėti, kad neurometodai gali būti visiškai saugūs, veikti molekuliniu lygiu be jokių šalutinių reiškinių.
Įkvėpdami oro nusileidžiame ant žemės. Kol kas namuose neturime mintimis valdomų kompiuterių, o siekiant pagerinti atmintį neapsieinama be pašalinių efektų. Tačiau pažanga neurotechnologijų srityje – akivaizdi, pastovi ir perspektyvi.
„Gebėsite matyti ir išskirti visus jūsų asmenybės aspektus. Mes esame pirmoji karta, kuri taikydama šias technologijas galės įžengti į žmogaus smegenis ir sąmonę. Didysis klausimas: kam visa tai panaudosime?“ – lydimas aplodismentų retoriškai klausė Christopheris deCharmsas.
Apie šių dienų neuromokslo laimėjimus specialiai „Kompiuterijai“ pasakoja (red. pastaba: kitame straipsnyje) Šveicarijos federalinio technologijos instituto Lozanoje (EPFL) doktorantas Gediminas Lukšys. Baigęs Kauno technologijos universiteto gimnaziją, Gediminas išvyko studijuoti į neseniai įkurtą tarptautinį Brėmeno universitetą Vokietijoje (dabar – „Jacobs University Bremen“). Įgijęs bioinformatikos ir skaičiavimų mokslo bakalauro laipsnius, jis pradėjo domėtis neuromokslu bei neurotechnologijomis ir šiuo metu atlieka projektą apie streso ir individualių skirtumų įtaką pelių elgesiui.
