Kol Holivudas reklamuoja naują „X failų“ filmą, britų archyvas viešina dešimtmečius kauptus dokumentus apie NSO. Tie, kuriuos visą laiką domino žinios apie ateivius, dabar gali patys internete tyrinėti liudininkų piešinius, ministerijos klerkų susirašinėjimus ir dar begalę duomenų, sukauptų dešimtyse bylų. Specialistai pastebi, kad nepaisant istorinio išslaptinimo, tikrai bus tokių, kurie toliau puoselės savo teorijas apie slepiamą tiesą, glūdinčią kažkur anapus. 
 Kennethas Arnoldas 1947 m. pirmas pavartojo sąvoką „skraidanti lėkštė“. |
|---|
Kol Holivudas reklamuoja naują „X failų“ filmą, britų archyvas viešina dešimtmečius kauptus dokumentus apie NSO.
Tie, kuriuos visą laiką domino žinios apie ateivius, dabar gali patys internete tyrinėti liudininkų piešinius, ministerijos klerkų susirašinėjimus ir dar begalę duomenų, sukauptų dešimtyse bylų.
Specialistai pastebi, kad nepaisant istorinio išslaptinimo, tikrai bus tokių, kurie toliau puoselės savo teorijas apie slepiamą tiesą, glūdinčią kažkur anapus.
Ryškios šviesos, milžiniški šešėliai ir besiplečiantys Žemės gyventojų vyzdžiai. 1977-aisiais pasirodęs Stiveno Spilbergo filmas „Artimi trečiojo lygio kontaktai“ labai dramatiškai ir realistiškai vaizduoja susitikimą su nežemiškomis būtybėmis.
Daugiau NSO – po filmo apie NSO
Neatpažintais skraidančiais objektais (NSO) daug metų besidomintis dr. Davidas Clarkas iš Didžiosios Britanijos Sheffieldo Hullamo universiteto pastebi, kad filmo pasirodymas savotiškai sutapo su aštuntajame dešimtmetyje itin padidėjusiu visuomenės dėmesiu kosminėmis būtybėmis.
„D. Britanijoje buvo vadinamoji „Nepasitenkinimo žiema“, vyko streikai ir protestai, buvo niūrus metas. Vienas NSO entuziastų, vos tapęs lordu pirmiausia ėmėsi inicijuoti viešą diskusiją apie ateivius, kuri, kiek man žinoma buvo unikali visoje parlamento istorijoje“, – pasakoja jis.
Tuomet, per nacionalinės krizės įkarštį, rūmai metė visus darbus ir ėmėsi detaliai diskutuoti ateivių tema. Buvo siekiama priversti Gynybos ministeriją pradėti specialų tyrimą.
„Aštuntame dešimtmetyje šalyje apie tai buvo ypač daug kalbama, daug pranešama apie įvairius skraidančius objektus, kuriuos išsamiai nušviesdavo žiniasklaida. Tuomet pasirodė ir naujas S. Spilbergo filmas ir įdomu, kad tuo metu Gynybos ministerija gavo dvigubai daugiau pranešimų nei paprastai“, – pastebi dr. D. Clarkas.
Nacionalinė šalies televizija BBC komiškame reportaže ironiškai džiaugiasi, kad „nuo šiol tiesa slypi nebe anapus, o Nacionalinių archyvų interneto svetainėje“, kurioje viešam naudojimui patalpinti nuo 1978-ųjų buvę įslaptinti dokumentai apie gyventojų ir įvairių pareigūnų tariamus ar tikrus susidūrimus su ateiviais iš kosmoso.
Neieškojo mokslinio pagrindimo
Gynybos ministerija, o dar anksčiau – Aviacijos ministerija, kaupė tokias bylas apie žmonių danguje apstebėtus nepaaiškinamus reiškinius nuo maždaug šeštojo dešimtmečio pradžios. Gynybos ministerijoje net buvo specialus skyrius, kuris analizavo tokius pranešimus saugumo požiūriu.
„Būta nemažai spekuliacijų apie tai, ką ministerija žinojo apie šiuos reiškinius ir prie kokių prieidavo išvadų juos tirdama, ar jie tikėjo ateivių apsilankymais, ir taip toliau. Netrūko ir sąmokslo teorijų apie karinius NSO tyrimus“, – sako mokslininkas ir prognozuoja, kad galimybė susipažinti su dokumentais ir tyrimais, atliktais gavus apie 11 tūkst., pranešimų sulauks didžiulio istorikų, sociologų ir kitų specialistų susidomėjimo.
Pasak dr D. Clarko, itin įdomūs yra vyriausybės aiškinamieji raštai Lordų rūmams. Jie atskleidžia, kad D. Britanijos žvalgybai pranešimai apie tariamus ateivius buvo įdomūs tik tol, kol įsitikindavo, kad tai ne rusų šnipai.
„Ataskaitoje ne kartą pabrėžiama, kad mokslinis šių reiškinių pagrindas jiems neįdomus ir kad jie nagrinės juos tik saugumo požiūriu. Gavus pranešimą buvo bandoma tik išsiaiškinti, ar tai ne priešo orlaivis. Vyko Šaltasis karas ir kariniu požiūriu neatpažinti skraidantys objektai buvo tiriami kaip galimi rusų lėktuvai ar šnipų orlaiviai. Vos nustačius, kad tai nėra tai, tyrimas buvo nutraukiamas.
Viešai visuomenei pateikta vyriausybės pozicija NSO klausimu buvo tokia: danguje apstu keistų reiškinių, apie kuriuos praneša sveiko proto žmonės ir dažniausiai jie paaiškinami tokiais natūraliais reiškiniais kaip kosminės šiukšlės, žvaigždės ir ryškios planetos, keistu kampu matomi lėktuvai ir tokie gamtos reiškiniai kaip kamuoliniai žaibai. Padaryta išvada, jog nėra įrodymų, jog tai gali būti ateivių laivai“, – pasakoja mokslininkas.
Nuo atakų iki apsilankymų laive
 Kai kurie archyvo įrašai apie žmonių susidūrimus su NSO primena tokių klasika tapusių S. Spilbergo filmų kaip „ET – Extra Terrestrial“ siužetą. |
|---|
Paviešintose pirmose aštuoniose bylose galima susipažinti ne tik su eilinių piliečių, bet ir karių ar policijos pareigūnų liudijimais. Specialistai teigia, kad įdomių pranešimų gauta iš lėktuvų pilotų – tiek civilių, tiek karinių.
„Tarkime, yra vienas Karališkojo laivyno įgulos pranešimas, užregistruotas 1985-aisiais, kuriame jie kalba apie radaro užfiksuotą neįprastą negamtinį objektą, kurį sekė judantį apie 40 mylių. Yra ir keleivinių lėktuvų pilotų pranešimų, kuriuose pasakojama apie objektus, panašius į juodus pailgus dangaus kūnus ar kažkokius karinius įrenginius, kurie praskriejo taip arti, kad jie manė turį pranešti apie juos kaip apie ataką ir pareikalauti tyrimo“, – įdomesnius atvejus vardija D. Clarkas.
Anot jo, vienas įsimintiniausių pranešimų yra apie neatpažintą objektą, nusileidusį oro uosto take 1984-aisiais.
„Apie tai pranešė keturiolikos metų darbo patirtį turintis vyresnysis skrydžių valdymo specialistas, kuris drauge su kitais dviem patyrusiais kolegomis kalbėjosi su besileidžiančiu pilotu ir pastebėjo šviesas virš kito nusileidimo tako. Todėl perspėjo jį, kad tupia ne ten, tačiau tas lėktuvas nusileido, kur jam buvo skirta, o kitame take nusileidęs objektas staiga išnyko. Jie taip susirūpino, kad pranešė apie incidentą, o kas buvo tas objektas neaišku iki šiol“, – kalba D. Clarkas.
Vienoje byloje britas detaliai pasakoja apie savo nuo vaikystės palaikytą fizinį ir psichinį kontaktą su būtybėmis. Kitas detaliai aprašo apsilankymą ateivių laive ir tai, jog buvo paleistas neva dėl pernelyg garbingo jo amžiaus.
Nickas Pope`as neatpažintus skraidančius objektus tyrinėjo dirbdamas Britanijos Gynybos ministerijoje, o šiandien save vadina nepriklausomu nepaaiškinamų reiškinių ekspertu.
„Yra ir itin keistų bylų. Vienoje jų aprašytas žmogaus bendravimas su ateiviu, vardu Elgaras, kuris vėliau tragiškai žūva kovoje su kitomis būtybėmis. Kitame pagyvenęs vyriškis pasakoja buvęs pakviestas į ateivių orlaivį kelionei, bet jie jam pasakę, kad jis yra per senas tokiai misijai ir gali eiti iš kur atėjęs“, – gerai pažįstamas bylas varto N. Pope`as.
90 proc. reiškinių – paaiškinami
Buvęs pareigūnas pasakoja, kad per dešimtmečius archyvuose sukaupti duomenys apie neįprastus reiškinius labai įvairūs, bet daugelį jų galima nesunkiai paaiškinti tokiais dalykais kaip ryškios planetos, lėktuvai, satelitai, meteorai, žaibai, orlaiviai ir panašūs objektai.
Kai kurie archyvo įrašai apie žmonių susidūrimus su NSO primena tokių klasika tapusių S. Spilbergo filmų kaip „ET – Extra Terrestrial“ siužetą. „Dažnai žmonės pasakoja kažką matę, tačiau radaro parodymai yra kas kita. Man, pavyzdžiui, ypač patinka vienas įrašas apie aludės darbuotojų pastebėtas baltas, žalias ir raudonas šviesas, judančias Getviko oro uosto link, kurias palaikė NSO, nors akivaizdu, kad tai buvo lėktuvas“, – argumentuoja jis.
Nuo pat šešto dešimtmečio buvo naudojama standartinė forma pranešimams apie ateivius registruoti.
Dr. D. Clarkas pasakoja, kad pastebėjęs ką nors neįprasto danguje pilietis greičiausiai skambindavo policijai arba vietos oro pajėgų bazei.
Tuomet jam pateikdavo 8–9 standartinius klausimus apie pastebėjimo laiką, vietą ir objekto judėjimo kryptį, išorinį apibūdinimą ir panašiai. Užpildyta forma buvo siunčiama Gynybos ministerijai, kuri padarydavo kelias kopijas ir išsiuntinėdavo įvairiems skyriams priklausomai nuo galimos reikšmės.
„Dažniausiai tokie pranešimai būdavo peržiūrimi labai paviršutiniškai, kartais patikrinama, ar ką nors užfiksavo radarai, tačiau dažniausiai viskas tuo ir pasibaigdavo. Tokių laiškų yra daugybė, tačiau dauguma jų pažymėti pastaba: neatsakyta“, – pastebi dr. D. Clarkas. Pasak jo, nepaisant to, kad apie dešimtadalio užfiksuotų reiškinių kilmės paaiškinti niekam nepavyko, rimčiau tirti jų taip ir nesiimta.
Istorinis viešinimas
Specialistai vadinamųjų NSO archyvų atvėrimą vadina didžiausios apimties dokumentų paviešinimu Britanijos istorijoje. Kadangi nemaža dalis dešimtmečius kauptos medžiagos dar nenuskenuota, kitų beveik dviejuose šimtuose bylų sukauptų istorinių įdomybių teks palaukti dar trejetą metų.
„Noriu tikėti“, – sako agentas Foxas Mulderis savo kolegei Danai Scully rinkodaros specialistų legendomis apipintame liepą išleidžiamo antrojo filmo „X failai“ anonse. Sakoma, kad nepaisant atvirų archyvų, visuomet bus malderių, norinčių tikėti, kad tiesa yra, jei ne slaptuose archyvuose, tai kažkur anapus.
Tačiau ponas Dugas iš mažo D. Britanijos miestelio dar ir šiandien negali patikėti, kad žvalgyba rimtai studijavo jo su draugais dėl juoko po linksmybių aludėje paprasta lenta laukuose ratu išguldytus javus.
„Mane labiausiai stebina, kad tie vadinamieji protingi žmonės Gynybos ministerijoje rado laiko užsiimti tokiais dalykais. Norėčiau su jais susitikt, jie turbūt raudonuotų“, – juokiasi senukas.
Parengta pagal Lietuvos radijo „Ryto garsų“ rubriką „Naujienų žemėlapis“.
