Normalu, kad plintant vieniems reiškiniams, gimsta nauji. Dėl interneto ir tokių įrenginių kaip „iPhone“ ar „MacBook Air“ vartojimo pagausėjimo, išsivystė ir „skaitmeninis nomadizmas“ – gyvenimo būdas, kurio pagrindą sudaro mobilumas, lankstumas ir laisvė.
Tipinis „skaitmeninio klajoklio“ paveikslas: studentas(-ė) su kuprine ant pečių, kurios viduje dažniausiai guli nešiojamasis kompiuteris arba vienas iš išmaniųjų telefonų: „BlackBerry“, „iPhone“ ar „Nokia E62“. Naudodami šiuos įrenginius, klajokliai prisijungia prie interneto, naudodami bevielio ryšio zonas, pvz. kavinių ar viešųjų bibliotekų. Na o čia, internete, verda visas gyvenimas: darbas, pramogos, spauda, „shopingas“, atsiskaitymas už komunalinius mokesčius ir šiaip bendravimas – tiek tekstais, tiek vaizdais.
Skaitmeniniai džinsai su integruota klaviatūra |
---|
Na, išoriškai dar būtų galima paminėti ilgą barzdą ir akinius, kadangi „nomadizmas“ paplitęs tarp „techgeekų“. Bet, istorija rodo, jog kiekvienas naujas reiškinys iš pradžių „patikrinamas“ ankstyvosios auditorijos (šiuo atveju „techgeekų“), ir tik po to paplinta tarp masių. „Nomadizmas“ (kuriam lig šiol neradau tinkamo lietuviško atitikmens. Any idea?) – ne išimtis, tad pradėti ruoštis pokyčiams galima jau dabar. Pokyčiams, kurie jau vyksta:
Keičiasi darbo įpročiai, laimei, į gerąją pusę. Vietoj to, kad keltųsi 6.00 val., pusvalandį papusryčiavęs bėgtų į troleibusą ir šiuo dar gerą pusvalandį keliautų iki darbovietės, tradicinis „nomadas“ keliasi 7.00 val., sočiai užvalgo, pabučiuoja savo vaikus (po porą kartų) ir pradeda darbo dieną, t. y. įsijungia kompiuterį ar telefoną.
Jau minėjau, kad internete verda visas jų gyvenimas. Čia yra ir įmonės virtualus biuras, projektai, dokumentai, asmeninė dienotvarkė, komunikacijos priemonės ir daugybė kitų darbui naudingų dalykėlių.
„Nomadiškiausios bendrovės“ titulas atitektų „Sun Microsystems“ kompanijai, kurios jau dabar pusė darbuotojų yra oficialūs „nomadai“. Kiekvieną dieną jie prisijungia prie bendros „open work“ sistemos. Čia nėra nepatogių rašomų stalų, aplinkui nėra bendradarbių (didžiausias privalumas :)), o atėjus pavasariui nereikia kęsti „pavasarinio karščio sindromo“.
Anot bendrovės vadovo, Jonathano Schwartzo: „Mūsų požiūris į nomadizmą – teigiamas. Bendrovės darbuotojai mėgsta lankstumą ir tampa lankstesniais“. Nesvarbu, kada darai, nesvarbu, kiek darai, nesvarbu kokiomis priemonėm. Svarbu, kad padarai.
O taip pat nesvarbu kur. Kad ir Masačuseso technologijų instituto Stata centre (nuotraukos: architektūra 1; architektūra 2; architektūra 3; interjeras 1; interjeras 2, interjeras 3). Šis centras yra pastatytas atsižvelgiant į klajoklių gyvenimo būdą ir poreikius. Viduje yra visko: konferencijų salės, kavinės, bibliotekos, diskusijų kambariai, balkonas, patogūs minkštasuoliai ir t. t.
MIT psichologas Sherry Turkle tiki, kad klestintis mobilumas sukurs visiškai naują žmonių tipą, kurį jis linkęs vadinti „homo mobilis“. Tai ateities karta, kuri Šekspyrą skaitys nebent elektroniniam variante.
Klausimai pabaigai:
Kaip manote, ar Lietuvoje jau egzistuoja nomadizmas?
Gal sukurkime skaitmeninių nomadų klubą Lietuvoje?