Vokiečių išradėjas Werneris Nickelis sukūrė kamufliažinius dažus, apsaugančius nudažytą objektą nuo aptikimo naudojant radarus. Dažai išbandyti netoli Bonos (Vokietija) įsikūrusiame Taikomųjų tyrimų mokslų instituto (FGAN) radarų technologijos skyriuje. Visų nustebimui, dažai išties veikia. Šiuo metu išradimu domisi Vokietijos karinė gynybos pramonė. 
Vokiečių išradėjas Werneris Nickelis sukūrė kamufliažinius dažus, apsaugančius nudažytą objektą nuo aptikimo naudojant radarus. Dažai išbandyti netoli Bonos (Vokietija) įsikūrusiame Taikomųjų tyrimų mokslų instituto (FGAN) radarų technologijos skyriuje. Visų nustebimui, dažai išties veikia. Šiuo metu išradimu domisi Vokietijos karinė gynybos pramonė.
Werneris Nickelis savo išradimą padarė būdamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ten jis atvyko kai išvedė specialią kirminų veislę, kurių ekskrementai leisdavo auginti ridikėlius išdžiuvusiame dykumų smėlyje. Šeichams tai padarė didelį įspūdį – mokslininkas, žadantis padėti jiems atgauti žemes. Taigi 67 metų prie invalido krėslo prikaustytas mokslininkas iš Berlyno persikėlė į JAE vykdyti savo projekto.
Iš pradžių projektas buvo daug žadantis, kadangi Abu Dabio apylinkėse įkurtuose bandymų laukuose agurkai, pupelės ir ridikėliai tiesiog klestėjo. Tačiau projektui taip pat reikėjo didžiulių kiekių kirminų – apie 3000 kvadratiniam metrui. Dėl to projektas rėmėjams tapo per daug brangus.
Panašu, kad Nikelis tuo tarpu tiesiog „virė“ perteklinėmis idėjomis, ir tiesiog „persijungė į kitą pavarą“. Šį kartą jis nusprendė sukurti specialius dažus, kuriais būtų galima apsaugoti tankus, laivus ir lėktuvus nuo radaro spindulių (panašiai tokie pat nematomi yra „Stealth“ bombonešiai). Naujuosius dažus išradėjas pavadino „AR 1“.
Praleidęs tūkstančius valandų laboratorijoje, jis galiausiai pagamino reikiamus dažus. Juos jis nusiuntė Helmutui Essenui, radiacijos fizikui, vadovaujančiam FGAN radarų technologijos departamentui. Essenas ištyrė dažus ir savo nuostabai nustatė, jog jie išties veikia ir veikia jo teigimu „visuose kariniuose dažnių diapazonuose“.
Nickelis pradėjo domėtis radijo bangoms „nematomais“ dažais dar Šaltojo Karo metais. Jo draugas iš Jugoslavijos dirbo savo šalies konsulate Berlyne ir supažindino mokslininką su ginklų ekspertais. Ankstyvajame devintajame dešimtmetyje buvo atliktas pirmasis bandymas su Nickelio sukurtais dažais, tačiau rezultatas buvo visiškas fiasko. Tačiau atkaklusis vokietis nenuleido rankų.
Galiausiai kažkuriame tyrimu etape juo pradėjo domėtis specialiaisiais dažais besidomintys asmenys. 2002 metais jį aplankė Irako atstovas. Jis Nickeliui pasakė, jog tuometinio diktatoriaus Saddamo Husseino vyriausybė ieško būdų padaryti jų įtvirtinimus nematomus JAV oro patruliams. „Mes siunčiame Jums sveikinimus“, rašoma 2002 metais kovo 20 dieną gautame laiške iš Bagdado, „ir kviečiame aplankyti mūsų gamyklas“. Nickelio teigimu, Irakas jam pasiūlė 18 milijonų dolerių. „Tačiau visas šis reikalas man tapo per karštas, kai mums jie užsakė kambarius „Al-Rashid“ viešbutyje Bagdade“, – pasakoja mokslininkas.
2007 metais į duris pradėjo belstis Kinija. Šanchajaus kompanijos „G. S. Holding“ atstovai išradėjui pareiškė, jog jie labai domisi jo produktu ir pažadėjo jam pelną „didžiulėje Kinijos rinkoje“. Pasiūlymas Nickeliui pasirodė viliojantis ir jis vis dar planuoja susitikti su Kinijos Nacionalinės gynybos ministerijos atstovais šią gegužę. Tačiau jis teigia, jog pirmenybę teikia „savo šalies žmonėms“, kurie mokslininko išradimais domisi jau nuo 2004 metų.
