Suomijos mokslininkų komanda sukūrė naujo tipo Saulės burę. Ši į voratinklį panaši konstrukcija skirta sugauti nuo Saulės sklindančių jonizuotų dujų vėją. Tokiu būdu gaunamą energiją būtų galima sunaudoti erdvėlaiviams nuskraidinti į išorines Saulės sistemos zonas, arba kursuoti link ir atgal nuo asteroidų žiedo tyrimo ir geologinėse misijose. Naujoji burė skiriasi nuo labiau įprasto tipo Saulės burių, kuriose erdvėlaiviui stumti naudojamas švelnus Saulės šviesos slėgis. 
Suomijos mokslininkų komanda sukūrė naujo tipo Saulės burę. Ši į voratinklį panaši konstrukcija skirta sugauti nuo Saulės sklindančių jonizuotų dujų vėją. Tokiu būdu gaunamą energiją būtų galima sunaudoti erdvėlaiviams nuskraidinti į išorines Saulės sistemos zonas, arba kursuoti link ir atgal nuo asteroidų žiedo tyrimo ir geologinėse misijose.
Naujoji burė skiriasi nuo labiau įprasto tipo Saulės burių, kuriose erdvėlaiviui stumti naudojamas švelnus Saulės šviesos slėgis.
Suomijos Meteorologinio Instituto Helsinkyje mokslininkas Pekka Janhunenas nutarė „negaudyti“ šviesos. Vietoj to jis siekia panaudoti Saulės vėją – silpną elektronų ir teigiamai įkrautų jonų plazmos srautą, sklindantį link Saulės sistemos pakraščio ir kurio greitis yra šimtai kilometrų per sekundę.
Janhuneno planas – iš erdvėlaivio išskleisti ilgas gijas ir į jį pumpuoti teigiamą elektros krūvį, kad jie galėtų atstumti sunkius teigiamus Saulės vėjo jonus. Tokia metalinė gija būtų vos kelių mikronų skersmens, tačiau išnaudotų plačioje juostoje sklindančios plazmos jėgą, tarsi reali kelių metrų pločio burė.
„Viena problema yra didelio greičio mikrometeoroidai, skriejantys tarplanetine erdvė. Jie gali nutraukti šiuos metalinius siūlus“, – teigia Janhunenas.
Siekiant pagaminti atsparesnę burę, atskiros jos dalys bus „išaustos“ iš keturių metalo gijų: dvi gijos bus tiesios ir lygiagrečios, esančios poros centimetrų nuotoliu viena nuo kitos, kurias tarpusavyje vienodoje padėtyje palaikys kitos viena su kita sukryžiuotos gijos.
Janhunenas kartu su savo komanda pagamino tokios struktūros pavyzdį laboratorinėmis sąlygomis. Plonytėms gijoms sujungti tarpusavyje naudotas ultragarsinis suvirinimas. Rankų darbo burė yra tik 30 cm ilgio. Kitame etape mokslininkai planuoja sukurti būda kaip automatizuoti tokios burės „audimo“ procesą.
„Netgi bandomajai misijai mums reikia 10 kilometrų ilgio burės. Jos neįmanoma pagaminti rankomis“, – teigia Janhunenas.
Bandomosios misijos metu būtų tiriama, ar veiksmingas naujasis metodas. Jai prireiktų aštuonių gijų maždaug po kilometrą ilgio. Iš jų sudaryta burė varytų mažą erdvėlaivį, kuriame sumontuoti akselerometrai matuotų pagreitį. Jei metodas pasitvirtins, Janhunenas tikisi, jog realiose misijose bus naudojama iki 100 gijų, kiekvienos jų ilgis – 20 km. Bendra tokios burės masė sudarytų tik 20 kilogramų.
