Pasaulyje didėja susirūpinimas Tarptautinės kosminės stoties (TKS) likimu. Dėl lėšų stygiaus darbai stoties segmente, už kurį atsakinga Rusija, gali pasibaigti ne anksčiau nei 2015 m., tai yra, 5 metais vėliau, nei planuota. Tačiau 2015-aisiais pasibaigs ir numatytas TKS eksploatavimo laikas. Tad ar apskritai verta tęsti suplanuotas jos statybas? – klausia Vokietijos savaitraštis „Spiegel“.
Tarptautinė kosminė stotis – nuolatinis kosmoso tyrinėtojų rūpesčių objektas. Po to, kai amerikiečiai ėmė abejoti dėl TKS egzistavimo prasmės ir visų suplanuotų darbų užbaigimo, dabar apie savo problemas prabilo rusai. Pasak jų, dėl trūkstamo finansavimo jų vykdomi stoties statybos darbai gali būti baigti tik 2015 metais – 5 metais vėliau, nei buvo planuota iš pradžių.
NASA nuotr. |
---|
Dabar Rusijos pusė gali disponuoti vos trečdaliu TKS plėtrai numatytų lėšų. Tačiau 2015 metais baigiasi stoties eksploatavimo terminas, kurį nustatė šio tarptautinio projekto dalyviai, todėl rusai stengiasi užsitikrinti amerikiečių paramą, kad TKS naudojimas būtų pratęstas iki 2020 m. Beje, tai atitinka ir Europos bei Japonijos kosmoso agentūrų interesus, – ir viena, ir kita noriai pratęstų savo mokslinių TKS modulių „Columbus“ ir „Kibo“ eksploatavimą po 2015 m.
Tačiau net TKS naudojimo pratęsimas neišspręs visų rusų problemų, pastebi „Spiegel“. Juk netrukus pasibaigs Rusijos modulių „Zaria“, „Zvezda“ ir „Pirs“, kurie buvo iškelti į orbitą 1998–2001 m., garantinis naudojimo laikas. Tad projekto partneriai kelia klausimą, kokia prasmė gaminti ir kelti į orbitą naujus TKS modulius. Tai taikoma ir jau beveik užbaigtam daugiafunkciam laboratoriniam moduliui, kuris turėtų išplėsti TKS mokslo tiriamąsias galimybes. Bet kuriuo atveju pinigų mokslinei įrangai užbaigtame modulyje sumontuoti kol kas taip pat nėra, rašo „Spiegel“.
Vykdoma tik 20 proc. suplanuotų projektų
Rusijos mokslinio – techninio koordinavimo centro, atsakingo už pilotuojamus kosmoso tyrimus, pirmininko Nikolajaus Anfimovo duomenimis, Rusija iki šiol Tarptautinėje kosminėje stotyje atliko vos 20 proc. numatytų projektų. Pasak jo, pagrindinė priežastis – tai, kad šiems tikslams skiriama „mažiau nei 1 proc.“ pilotuojamiems kosminiams skrydžiams skirtų lėšų.
Be to, rusai iki šiol neišsprendė elektros energijos problemos, pastebi savaitraštis. Jau šiuo metu jie priversti brangiai pirkti iš amerikiečių TKS gaminamą elektrą, nes jų nuosavi pajėgumai neviršija 5 kilovatų, o reikia 10 kartų daugiau. „2009 m. amerikiečių TKS segmento pajėgumai pasieks 100 kilovatų, o mes planuojame padidinti galingumą iki 7 kW tik 2011 m.“, – skundėsi Rusijos raketinės – kosminės korporacijos „Energija“ vadovas Vitalijus Lopata. Iš esmės energijos trūkumo problemą būtų galima išspręsti tik prie daugiafunkcio laboratorinio modulio prijungus du tyrimų ir energijos modulius.
Problemos dėl JAV daugkartinių erdvėlaivių
Ne mažiau galvos skausmo Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“ kelia ir tiekimo problemos, kurios prasidės 2010 m., kai bus nutraukti NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžiai į TKS. Tada rusams teks imtis visų į TKS siunčiamų įgulų pristatymo, bent jau iki 2015 m. Tik tada bus užbaigtas naujasis amerikiečių kosminis laivas „Orion“. Kad jau 2009 m. būtų galima dvigubai padidinti TKS dirbančios įgulos narių skaičių ( dabar stotyje dirba 3 žmonės), rusai turės pagaminti kur kas daugiau kosminių laivų „Sojuz“, dalis kurių bus skiriama amerikiečiams. Tačiau tam būtinas JAV vyriausybės leidimas galioja tik iki 2011 m. Netrukus turi prasidėti derybos dėl jo pratęsimo iki 2013 m.
Be to, Rusija baiminasi, kad amerikiečiai gali pradėti trauktis. NASA direktorius Michaelis Griffinas nepatenkintas tuo, kad jam teks mokėti už savo krovinių ir įgulų pristatymą į TKS beveik 2 milijardus dolerių, tvirtina Maskvos Kosmoso tyrimų instituto ekspertas Jurijus Zaicevas. „Žinoma, jis mieliau atiduotų pinigus Europai, tuo labiau, kad Europos kosmoso agentūra ESA neslepia esanti pasirengusi tokiam bendradarbiavimui, kuris baigtųsi JAV ir Europos dominavimu TKS“, – sakė ekspertas, kalbėdamas apie naująjį ESA automatinį transporto laivą ATV (Automated Transfer Vehicle). Juk ateityje gali būti sukurta pilotuojama ATV versija, rašo „Spiegel“.