Bet kuris virusas sukelia „galvos skausmą ir staigią organizmo reakciją. Deja, o gal ir laimei, elektroninė įranga iš prigimties neturi natūralaus imuniteto, todėl šiuo metu su visomis ligomis kovoti jai padeda žmogus. Eugenijus Kasperskis kovoja su „piktavaliais“ jau beveik dvidešimt metų, ir metams bėgant pagydytų „pacientų“ – ir mašinų, ir žmonių – vis daugėja. „Gydytojo“ teigimu, nuo bet kokio viruso galima surasti vakciną.
Bet kuris virusas sukelia „galvos skausmą ir staigią organizmo reakciją. Deja, o gal ir laimei, elektroninė įranga iš prigimties neturi natūralaus imuniteto, todėl šiuo metu su visomis ligomis kovoti jai padeda žmogus. Tačiau nuo „galvos skausmo“ niekas neapsaugotas, net ir tuo atveju, kai darbo įrankyje (pvz., kompiuteryje) įsitaiso dirgiklis, dėl kurio kankintis teks ilgai. Eugenijus Kasperskis (Eugene Kaspersky) kovoja su „piktavaliais“ jau beveik dvidešimt metų, ir metams bėgant pagydytų „pacientų“ – ir mašinų, ir žmonių – vis daugėja. „Gydytojo“ teigimu, nuo bet kokio viruso galima surasti vakciną.
E. Kasperskio sėkmingo verslo receptas yra paprastumas ir kartu išmintingumas. Šios dvi savybės gali būti pritaikomos ir apibūdinant protingą vadovą. Pagrindiniai tokio vadovo bruožai: „Pirma, tavo darbas turi tau patikti. Antra, jame tu privalai pasiekti didžiausią tobulumą. Trečia, darbas turi atnešti pinigų. Ir pagaliau, apie verslą tu turi galvoti daugiau, negu apie save“, – dalijosi viename interviu E. Kasperskis. Tačiau kur kas sudėtingesnė jam tapo kova su nuosavu likimu. Kažkada jaunas kriptografas, turėjęs įmantrų tais laikais hobį – šifruoti virusus, E. Kasperskis, vertinant visos rinkos atžvilgiu, greitai pasiekė aukštumų – tapo kompanijos generaliniu direktoriumi. Amerikietiška svajonė? Ne, jis visko pasiekė tėvynėje.
Nuo vaikystės domėjęsis tiksliaisiais mokslais, vėliau nulėmusiais gautą baigus institutą specialybę, E. Kasperskis neliko karo organizacijoje, kurioje susipažino ir su pirmuoju savo gyvenime personaliniu kompiuteriu, ir su pirmuoju virusu, kurį sėkmingai pašalino. „Karštųjų“ 90-ųjų metų pradžioje E. Kasperskis pradėjo dirbti „Kami“, o po kurio laiko užsitikrino paramą dviejų kolegų, kurie dabar yra kartu su juo „Laboratorijos“ įkūrėjai. Pirmųjų pergalių ilgai laukti nereikėjo – 1994 metais Hamburgo universiteto Testavimo centras paskelbė 32-jų pagrindinių antivirusinių programų palyginamųjų testų rezultatus. Kas galėjo pamanyti: pirmąją vietą užėmė Kasperskio projektas!
Šiandien „Kaspersky laboratorija“ – žinomiausia Rusijoje apsaugos nuo virusų, žalingos programinės įrangos, įsilaužėlių atakų ir elektroninio pašto šiukšlių kūrėja. Be to, kompanija įeina į pagrindinių pasaulio informacinio saugumo programinių sprendimų gamintojų penketuką. „Laboratorijoje“ dirba 850 specialistų, o partnerių tinklas vienija 500 pirmojo lygio partnerių iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių. „Kaspersky laboratorijos“ pajamos NVS ir Baltijos šalių teritorijose 2007 metais sudarė apie 50 mln. JAV dolerių. Didžioji dalis pajamų (35 mln. JAV dolerių) buvo uždirbta Rusijos rinkoje.
„Kokia įdomi pavardė, – kartą nustebo vieno iš Madrido viešbučių tarnautojas, žvilgtelėjęs į Kasperskio pasą. – Mes taip vadiname antivirusą“. Taip, iš veido Eugenijų žino daugiau Rusijoje nei užsienyje. Tačiau tai netrukdo tam, kad kompanijos produktai būtų vertinami užsienio naudotojų. Po biuro Anglijoje atidarymo 1999 metais „Kaspersky laboratorija“ integruojasi į užsienio rinkas. Šiandien tarp „Laboratorijos“, daugiau kaip 10 metų žinomos antivirusinės programinės įrangos rinkoje, klientų yra stambiausi užsienio holdingai, tokie kaip „Airbus“ ES šalyse, „La Poste“ Prancūzijoje, „Stemcor“ ir „BBC Worldwide“ Didžiojoje Britanijoje.
Nepaisant savo išgarsėjimo, E. Kasperskis nemėgsta per didelio viešumo. Neformali atmosfera kolektyve, atsidavimas savo darbui ir „pasikeitimų vėjų“ nuojauta, – pagrindinės sėkmingo verslo sąlygos pagal Kasperskį. Ir tada žodžiai „apie verslą reikia galvoti daugiau negu apie save“ įgauna beveik visuotinę prasmę.
Bet kuris virusas sukelia „galvos skausmą ir staigią organizmo reakciją. Deja, o gal ir laimei, elektroninė įranga iš prigimties neturi natūralaus imuniteto, todėl šiuo metu su visomis ligomis kovoti jai padeda žmogus. Tačiau nuo „galvos skausmo“ niekas neapsaugotas, net ir tuo atveju, kai darbo įrankyje (pvz., kompiuteryje) įsitaiso dirgiklis, dėl kurio kankintis teks ilgai. Eugenijus Kasperskis (Eugene Kaspersky) kovoja su „piktavaliais“ jau beveik dvidešimt metų, ir metams bėgant pagydytų „pacientų“ – ir mašinų, ir žmonių – vis daugėja. „Gydytojo“ teigimu, nuo bet kokio viruso galima surasti vakciną.
E. Kasperskio sėkmingo verslo receptas yra paprastumas ir kartu išmintingumas. Šios dvi savybės gali būti pritaikomos ir apibūdinant protingą vadovą. Pagrindiniai tokio vadovo bruožai: „Pirma, tavo darbas turi tau patikti. Antra, jame tu privalai pasiekti didžiausią tobulumą. Trečia, darbas turi atnešti pinigų. Ir pagaliau, apie verslą tu turi galvoti daugiau, negu apie save“, – dalijosi viename interviu E. Kasperskis. Tačiau kur kas sudėtingesnė jam tapo kova su nuosavu likimu. Kažkada jaunas kriptografas, turėjęs įmantrų tais laikais hobį – šifruoti virusus, E. Kasperskis, vertinant visos rinkos atžvilgiu, greitai pasiekė aukštumų – tapo kompanijos generaliniu direktoriumi. Amerikietiška svajonė? Ne, jis visko pasiekė tėvynėje.
Nuo vaikystės domėjęsis tiksliaisiais mokslais, vėliau nulėmusiais gautą baigus institutą specialybę, E. Kasperskis neliko karo organizacijoje, kurioje susipažino ir su pirmuoju savo gyvenime personaliniu kompiuteriu, ir su pirmuoju virusu, kurį sėkmingai pašalino. „Karštųjų“ 90-ųjų metų pradžioje E. Kasperskis pradėjo dirbti „Kami“, o po kurio laiko užsitikrino paramą dviejų kolegų, kurie dabar yra kartu su juo „Laboratorijos“ įkūrėjai. Pirmųjų pergalių ilgai laukti nereikėjo – 1994 metais Hamburgo universiteto Testavimo centras paskelbė 32-jų pagrindinių antivirusinių programų palyginamųjų testų rezultatus. Kas galėjo pamanyti: pirmąją vietą užėmė Kasperskio projektas!
Šiandien „Kaspersky laboratorija“ – žinomiausia Rusijoje apsaugos nuo virusų, žalingos programinės įrangos, įsilaužėlių atakų ir elektroninio pašto šiukšlių kūrėja. Be to, kompanija įeina į pagrindinių pasaulio informacinio saugumo programinių sprendimų gamintojų penketuką. „Laboratorijoje“ dirba 850 specialistų, o partnerių tinklas vienija 500 pirmojo lygio partnerių iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių. „Kaspersky laboratorijos“ pajamos NVS ir Baltijos šalių teritorijose 2007 metais sudarė apie 50 mln. JAV dolerių. Didžioji dalis pajamų (35 mln. JAV dolerių) buvo uždirbta Rusijos rinkoje.
„Kokia įdomi pavardė, – kartą nustebo vieno iš Madrido viešbučių tarnautojas, žvilgtelėjęs į Kasperskio pasą. – Mes taip vadiname antivirusą“. Taip, iš veido Eugenijų žino daugiau Rusijoje nei užsienyje. Tačiau tai netrukdo tam, kad kompanijos produktai būtų vertinami užsienio naudotojų. Po biuro Anglijoje atidarymo 1999 metais „Kaspersky laboratorija“ integruojasi į užsienio rinkas. Šiandien tarp „Laboratorijos“, daugiau kaip 10 metų žinomos antivirusinės programinės įrangos rinkoje, klientų yra stambiausi užsienio holdingai, tokie kaip „Airbus“ ES šalyse, „La Poste“ Prancūzijoje, „Stemcor“ ir „BBC Worldwide“ Didžiojoje Britanijoje.
Nepaisant savo išgarsėjimo, E. Kasperskis nemėgsta per didelio viešumo. Neformali atmosfera kolektyve, atsidavimas savo darbui ir „pasikeitimų vėjų“ nuojauta, – pagrindinės sėkmingo verslo sąlygos pagal Kasperskį. Ir tada žodžiai „apie verslą reikia galvoti daugiau negu apie save“ įgauna beveik visuotinę prasmę.
