Priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo „The Large Hadron Collider“ (LHC) konstravimas CERN netoli Ženevos (Šveicarija) yra beveik baigtas. Tačiau JAV vykdoma kampanija, kurios tikslas yra atidėti galingiausio pasaulyje priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo darbo pradžią, pateikiant teisinį kaltinimą, kad veikiant greitintuvui gali rastis pavojingų dalelių arba mini juodųjų skylių, kurios gali sunaikinti visą Žemę.
JAV vykdoma kampanija, kurios tikslas yra atidėti galingiausio pasaulyje priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo darbo pradžią, pateikiant teisinį kaltinimą, kad veikiant greitintuvui gali rastis pavojingų dalelių arba mini juodųjų skylių, kurios gali sunaikinti visą Žemę, rašo newscientist.com.
Priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo „The Large Hadron Collider“ (LHC) konstravimas CERN (Europos dalelių fizikos centre) netoli Ženevos (Šveicarija) yra beveik baigtas. Mokslininkai tikisi, kad greitintuvą galima bus įjungti liepos viduryje.
Kovo 21 d. Luisas Sancho iš Ispanijos ir Havajų valstijos gyventojas Walteris Wagneris pateikė teisinį ieškinį Havajų apygardos teisme prieš CERN ir prie projekto vykdymo prisidėjusius amerikiečius reikalaudami, kad LHC nebūtų įjungiamas tol, kol nebus įrodyta, jog greitintuvas yra saugus. Kaip prie projekto prisidedančios amerikiečių organizacijos įvardijami Energetikos departamentas, Nacionalinis mokslo fondas ir „Fermilab“ greitintuvo laboratorija, įsikūrusi netoli Čikagos.
Energetikos departamentas ir „Fermilab“ bylos nekomentuoja tvirtindami, kad tai yra teisinis reikalas, kurį turi spręsti JAV Teisės departamentas.
 LHC derinimas |
|---|
Ieškinio teiginiai yra „visiška nesąmonė“, – sakė CERN atstovas spaudai Jamesas Gilliesas. „LHC pradės veikti šiais metais ir jame atsiras gausybė naujos nuostabios fizikos bei naujų žinių apie Visatą. Po metų pasaulis vis dar egzistuos“, – pridūrė atstovas spaudai.
Greitintuvas simuliuos sąlygas, egzistavusias praėjus mažiau nei vienai milijardinei sekundės daliai po Didžiojo sprogimo – tai bus atliekama sukuriant milžinišku greičiu priešingomis kryptimis judančių protonų susidūrimus. Fizikai tikisi atsakyti į seniai iškeltus klausimus – tokius, kaip dėl ko dalelės turi masę ir ar erdvėje yra daugiau mums nematomų matmenų.
Bet L. Sancho ir W. Wagnerio teismui pateiktuose raštuose nurodomi teoriniai scenarijai, pagal kuriuos LHC sukurtų dalelių, suryjančių Žemę – tokių, kaip „žudikių keistųjų dalelių“. Keistosios dalelės yra hipotetiniai materijos gniužulėliai, sudaryti iš „keistųjų“ kvarkų bei įprastinių „aukštyn“ ir „žemyn“ kvarkų, sudarančių mus supančią įprastinę materiją.
Jei keistosios dalelės būtų stabilios ir neigiamo krūvio, tai jos galėtų pradėti ėsti įprastinės materijos atomų branduolius bei keisti juos į keistąją materiją. Gal gale viską naikinanti grandininė reakcija asimiliuotų visą mūsų planetą kartu su mumis.
2003 metais LHC saugumo ataskaitoje nurodyta, kad „nėra pagrindo numatyti grėsmę“. Pripažinta, kad yra nedidelė tikimybė, jog greitintuve bus sukurta trumpai gyvuojančių nedidelių juodųjų skylių ar egzotiškų „magnetinių monopolių“, kurie naikintų protonus ir įprastinius atomus. Bet taip pat nuraminta, kad nė vienas iš šių scenarijų nekeltų grėsmės aplinkai.
Šią ataskaitą ir jos teiginių santraukas galima rasti CERN tinklalapyje. Atnaujinta saugumo įvertinimo ataskaita bus publikuojama netrukus, o fizikai planuoja aptarti saugumo klausimus per CERN atvirų durų dieną – balandžio 6.
W. Wagneris savo panašų susirūpinimą buvo išreiškęs ir prieš pradedant veikti Brookhaven nacionalinės laboratorijos (JAV) priešpriešinių dalelių srautų greitintuvo „Relativistic Heavy Ion Collider“ (RHIC) atidarymą 2000 metais. Bet po greitintuvo veikimo pradžios nieko nenutiko.
Be to, gamtoje neretai natūraliai vyksta kur kas didesnės energijos susidūrimai nei tie, kurie bus vykdomi LHC greitintuve, nes kosminių spindulių dalelės mūsų galaktiką varsto greičiais, artimais šviesos greičiams. Mėnulis tokius susidūrimus patiria jau 5 milijardus metų ir jo vis dar neprarijo nežinia iš kur atsiradusi juodoji skylė ar žudikė keistoji dalelė, sakė CERN atstovas spaudai.
Tačiau W. Wagneris ir L. Sancho CERN saugumo ataskaitas vadina paviršutiniškomis ir tvirtina, kad kosminių spindulių argumentas gali būti klaidinantis.
„Nekyla klausimų, kad jei atsakovai netyčia sukurtų pavojingų materijos formų, tokių kaip mikroskopinės juodosios skylės ar keistosios dalelės ar kaip nors kitaip sudarytų nesaugias fizikines sąlygas, tuomet poveikio aplinkai mastelis būtų ne tik lokalinis, bet ir nacionalinis – ir mirtinas visiems“, – tvirtina kaltintojai. O jų tinklalapyje renkamos lėšos „kovai paremti“.
Nepatvirtintais duomenimis, bylą nagrinėti buvo paskirtas teismo pareigūnas, pirmoji bylos klausymo konferencija vyks birželio 16 dieną, o W. Wagneris planuoja teisinius popierius pateikti JAV vyriausybei.
„Mes norime, kad šis aparatas veiktų. Įrodysime žmonėms, kad pasaulis neišnyks“, – sakė J. Gilliesas.
