James Law, įkvėptas pokalbių su futuristu ir mokslininku Arthur C. Clarke, savo namus pavertė tikra architektūros ir interjero eksperimentų labaratorija. Čia baldai keičia formas, o sienos – spalvas. „Bet tai niekis, palyginus su tuo, kas bus 2046 metais“ – sako James, savo garsią architektūrinę viziją iliustravęs filme „2046“. Pats James savęs architektu nevadina: jis – naujos architektūrinės srovės atstovas – kibertektas.
James Law, įkvėptas pokalbių su futuristu ir mokslininku Arthur C. Clarke, savo namus pavertė tikra architektūros ir interjero eksperimentų labaratorija. Čia baldai keičia formas, o sienos – spalvas. „Bet tai niekis, palyginus su tuo, kas bus 2046 metais“, – sako James, savo garsią architektūrinę viziją iliustravęs filme „2046“. Pats James savęs architektu nevadina: jis – naujos architektūrinės srovės atstovas – kibertektas.
Baldų „transformacija“
 Belgų architekto pasiūlymas Honkongui − „Žalieji plaučiai“ |
|---|
Nuo tradicinės architektūros kibertektūra skiriasi didesniu interaktyviųjų technologijų naudojimu. Tarkim, naudojant animatroniką (angl. animatronics), kuri dažniausiai naudojama filmų kūrimui, galima „transformuoti“ baldus: iš lovos į sofą, iš sofos į virtuvinį stalą, iš šio vėl į lovą ir t. t.
Imersinės technologijos (angl. immersion technology) nuobodžias vienspalves sienas paverčia didžiuliais ekranais, kuriais jūs galite stebėti Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes, o jūsų vaikai – pasidaryti mini-diskoteką (pirma nuotrauka; antra nuotrauka; trečia nuotrauka).
Linksmybės su sensorinėmis technologijomis
Galbūt animatroninių ar imersinių technologijų iki šiol nežinojote, bet apie jutiklinę (angl. sensor) tikrai esate girdėję, ar ne? Šia technologija paremti įrenginiai atpažįsta pirštų antspaudus, veidą ir atitinkamai pagal juos perduoda signalus. Kompiuteris juos iššifruoja ir vykdo tam tikras komandas.
Sensorinę technologiją galima panaudoti net ir paprasčiausiam šviesos jungikliui. Skirtumas tarp įprasto ir sensorinio jungiklio tas, kad jums paspaudus jungiklį, kambaryje įsijungia jūsų mėgstamos spalvos, paspaudus jungiklį jūsų žmonai, įsijungia jos mėgstamos spalvos ir t. t.
Sensorinė technologija taip pat sugeba atpažinti balsą. Balso komanda bus galima (jau galima!) pasirinkti norimą muziką ar radijo stotį, nudažyti sienas tam tikra spalva, pasirinkti kambario aromatą – valdyti visą kambarį ir jo aplinką (įprasta / darbinė / svečiai / romantinė / kita).
Kiekviena ši funkcija jau dabar atrodo truputi nereali, bet panagrinėjus jas giliau galima atrasti dar daugiau naudingų smulkmenų. Tarkim, jums gavus naują elektroninį laišką, namų sienos gali akimirksniu pakeisti spalvą į raudoną. Arba dar geriau – jeigu laišką atsiuntė kolega iš darbo, sienos nusidažo mėlyna spalva, jeigu artimieji – raudona, jeigu nuo nežinomo asmens – žalia. Imersinės technologijos dėka laišką galite skaityti toje pačioje sienoje, o sensorinės technologijos dėka laiško atsakymą galėsite padiktuoti kompiuteriui.
Kadangi sensorinė technologija atpažįsta individualius bruožus, apsaugos sistemos taps pažangesnės. „Nebereikia rakinti durų, nes durys pačios jus atpažins ir įleis į namą“, – teigia James. Panašiai kaip Banco Azteka bankas atpažįsta savo keistokus klientus.
Ateities vizija
Ateityje James būstus mato kaip „nešiojamus objektus“ – atminties korteles, kuriuose bus saugoma visa informacija apie būstą. „Tuščias būstas pakeis aplinką į jūsų mėgstamą: automatiškai nustatys apšvietimą, muziką, dizainą. Mes nebepirksime namo, mes pirksime gyvenamą erdvę, o kambario struktūrą ir dizainą įkelsime iš atminties kortelės“, – užbaigia James Law.
