Pamirškite apie genetiškai pakeistas žemės ūkio kultūras. Ateityje didžiausią pavojų ekologijai kels nanomedžiagos, žmogaus sukurti virusai ir biorobotai, tvirtina savaitraštis „New Scientist“. Taip bent jau mano mokslininkai, aplinkosaugos politikos kūrėjai ir ekologijos judėjimų aktyvistai, sudarę 25 didžiausių potencialių grėsmių ekologijai sąrašą, kuris paskelbtas žurnale „Journal of Applied Ecology“. 
Didžiausią pavojų ekologijai kels nanomedžiagos, dirbtiniai virusai ir biorobotai.
Pamirškite apie genetiškai pakeistas žemės ūkio kultūras. Ateityje didžiausią pavojų ekologijai kels nanomedžiagos, žmogaus sukurti virusai ir biorobotai, tvirtina savaitraštis „New Scientist“.
Taip bent jau mano mokslininkai, aplinkosaugos politikos kūrėjai ir ekologijos judėjimų aktyvistai, sudarę 25 didžiausių potencialių grėsmių ekologijai sąrašą, kuris paskelbtas žurnale „Journal of Applied Ecology“. Mokslo visuomenė raginama įdėmiai išnagrinėti šį sąrašą ir imtis atitinkamų priemonių.
Neskaitant tokių plačiai aptarinėjamų pavojų kaip toksiškos nanomedžiagos, Pasaulinio vandenyno rūgštėjimas ir vis dažniau besikartojantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, į šį sąrašą įtraukti ir kur kas keistesni veiksniai. Štai keli pavyzdžiai.
- Biologinius organizmus imituojantys robotai, galintys tapti savarankiška grobuoniška rūšimi.
- Eksperimentiniai bandymai dirbtinai daryti poveikį klimatui, pavyzdžiui, „tręšiant“ vandenyną (fitoplanktono dauginimosi stimuliavimas įterpiant į vandenį tam tikras medžiagas) ir dulkių, atspindinčių saulės spindulius, barstymas atmosferoje.
- Didėjanti biomasės, būtinos biodegalų gamybai, paklausa.
- Atviroje jūroje statomos elektros jėgainės, žalojančios jūros ekosistemas.
- Eksperimentiniai bandymai kovoti su grobuoniškomis rūšimis naudojant dirbtinius virusus, specialiai sukurtus genų inžinerijos technologijomis.
Pasak „New Scientist“, Kembridžo universiteto zoologas Williamas Sutherlandas vadovavo seminarų, kuriuose buvo aptarinėjamos ateities perspektyvos ir įvardytos minėtos grėsmės, ciklui. Mokslininko teigimu seminarai buvo rengiami siekiant suteikti galimybę specialistams prognozuoti potencialias grėsmes aplinkai, kol jos dar nevirto socialinėmis ir politinėmis problemomis.
Pirma – mokslas, po to – politika
Tokių seminarų sumanymas gimė prasidėjus debatams dėl genetiškai pakeistų žemės ūkio kultūrų. „Mane apstulbino faktas, kad mes kruopščiai nagrinėjame tokių kultūrų poveikį aplinkai jau po to, kai politikai priėmė savo sprendimus, tai yra, viskas daroma priešingai, nei turėtų būti“, – duodamas interviu „New Scientist“ sakė W. Sutherlandas. Jis pabrėžė, kad biodegalų tiekimas ateityje jau taps politine problema, nes nuodugnus šio reiškinio pasekmių ekologijai tyrimas dar neatliktas.
Kai kurie mokslininkai kritikuoja ES už tai, kad ji pernelyg skubotai parėmė biodegalų gamybą. Jų manymu tokio kuro gamybai būtinos biomasės auginimas pabrangins maisto produktus ir sukels pavojų apsirūpinimui maisto ištekliais.
Atviroje jūroje statomos elektrinės, naudojančios bangų ir vėjo energiją, gal ir galėtų tapti vienu iš stiprėjančios energetinės krizės įveikimo būdų, tačiau W. Sutherlandas ir jo kolegos perspėja, kad tokios jėgainės gali neigiamai paveikti jūros ekosistemas.
Šie mokslininkai taip pat ragina ištirti potencialias sąmoningai platinamų dirbtinių virusų pasekmes ekologijai. Australijoje mokslininkai sukūrė naują rudųjų lapių, kurios ten laikomos grobuoniška rūšimi, plitimo stabdymo būdą. Jie sukūrė lapes užkrečiantį virusą, dėl kurio jos tampa nevaisingos. Tiesa, mokslininkai kol kas nepradėjo jo naudoti prieš laukines lapes.
„O kas, jei virusas ištrūks už gyvūnų grupės, kuriuos jis turi užkrėsti, ribų? – klausia W. Sutherlandas. – Ar jis gali sterilizuoti kitų rūšių lapes? O jeigu jis susijungs su kitu virusu ir pradės veikti visiškai kitas rūšis?“
Abejotini pasiekimai
Kai kurios grėsmės ateities ekologijai yra labiau spekuliatyvios, pastebi savaitraštis. Pavyzdžiui, gyvūnų elgesį imituojantys robotai ir iš sintetinių molekulių sudaryti mikrobai. Jeigu šie dirbtinio intelekto produktai būtų išleisti į gamtą, jie ilgainiui galėtų virsti grobuoniškomis rūšimis, perspėja mokslininkai.
Šiame projekte dalyvaujantis rašytojas, mokslo populiarinimo knygų autorius Mattas Walkeris sako, kad seminarai buvo kvietimas rimtiems apmąstymams. „Kuo dažniau bandai pažvelgti į ateitį, tuo neaiškesnė ji atrodo, bet tai nereiškia, kad tokios grėsmės neturėtų būti vertinamos rimtai, – sakė jis savaitraščiui. – Svarbu atsižvelgti ne tik į aktualiausias, gerai žinomas grėsmes, bet ir stengtis numatyti kitus rimtus pavojus biologinių rūšių įvairovei.“
Biologinio tipo robotus Kalifornijos universitete Berklyje kuriantis Robertas Fullas teigia, kad autonominiai automobiliai ko gero taps pavojingesni anksčiau, nei driežus imituojantys robotai. „Man regis, šiuo metu mes per mažai žinome apie potencialius pavojus, kad mokslininkai galėtų atitinkamai planuoti savo tyrimus“, – pareiškė jis.
W. Sutherlando seminaruose didžiausias dėmesys buvo skirtas D. Britanijai, tačiau, pasak mokslininko, didžioji dalis grėsmių svarbios ir kitoms pasaulio šalims, rašo „New Scientist“.
