Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai vis labiau populiarėja, tačiau daugeliu atveju jie sukuria nemažai pritaikymo problemų, o kartais sukelia abejonių ir dėl jų ekologijos. Ypač daug diskusijų kyla dėl hidroelektrinių – kaip ir kiek paveikia upių ekosistemas tokios užtvankos ir vandens lygio svyravimai. Kol žalieji pešasi su dabartinių hidroelektrinių entuziastais, kiti ieško kaip suderinti abiejų pusių poreikius.
Viena iš tokių įmonių yra Kalifornijos kompanija „Bourne Energy“, sukūrusi naujo tipo vandens generatorius, kurie leis nesunkiai realizuoti mažo galingumo hidroelektrinę.
Sukurti aparatai „RiverStar“, „TidalStar“ ir „OceanStar“ skirti nedidelių ir lengvai perkeliamų upių, kanalų ir jūrų elektrinių konstravimui. Iš esmės pati technologija nėra kažkuo išskirtinė (panašius įrenginius gamino ir kitos kompanijos), tačiau konstrukcijoje numatyta nemažai patogių patobulinimų.
Taigi, „RiverStar“ yra kapsulės formos įtaisas, suprojektuotas taip, kad išsilaikytų vandens paviršiuje. Po juo įstatytas rotorius, kurio gylys reguliuojamas priklausomai nuo vandens telkinio. Tokiai „valtelei“ stabilumą suteikia galinis stabilizatorius. Vandens tėkmė suka lėtaeigį rotorių (specialiai parinktas mažas sukimosi greitis, siekiant apsaugoti nuo sužeidimų žuvis), kuris sujungtas su elektros generatoriumi. Generatoriaus kuriama įtampa perduodama į suderinantį keitiklį, o iš jo jau keliauja pas vartotoją.
Aišku, vieno tokio generatoriaus tikrai elektrinei nepakaks, tačiau sustačius į upę keletą tokių įrenginių, būtų galima tikėtis visai priimtinų rezultatų.
„RiverStar“ modulis ir keletas jo išpildymo variantų. Apačioje – Kalifornijos inžinieriai mano,
jog keletas tokių modulių gali tapti ateities „žaliųjų“ miestelių energetiniu centru
Pagrindinis naujųjų generatorių bruožas – įrengimo paprastumas. Jie nereikalauja jokių parengiamųjų darbų – nei upės užtvenkimo, nei pakrančių modifikavimo. Vienintelis darbas, kurį reiktų padaryti – skersai upės pratemti trosą, ant kurio ir tvirtinami tokie generatoriai. Trosą reiktų įtvirtinti upės krantuose. Kartu su juo prasitempia ir elektros kabelis. Vienintelė problema – nors trosas ir eina po vandeniu, tačiau jis gali užkliūti tiek plaukikams, tiek ir baidarių mėgėjams.
Vienos tokios kapsulės-generatoriaus galingumas siekia 50 kW (jei vandens tėkmės greitis yra 7,4 km/h). Taigi, gamintojų nuomone, sustačius į upę bent 20 tokių kapsulių, elektros energija apsirūpintu bent 1000 artimiausių namų.
„Bourne Energy“ įvertinusi JAV mažų upelių potencialą, tvirtina, jog tokie generatoriai galėtų suteikti didžiulį energijos kiekį vietos gyventojams. Įdomu, kaip su Lietuvos upių potencialu?
„TidalStar“ (viršuje) ir „OceanStar“ (iliustracija „Bourne Energy“)
„TidalStar“ sistema suprojektuota panašiai kaip ir „RiverStar“, tik ji pritaikyta kanalams ir upių baseinams, kur stipriai jaučiamas vandens lygio kitimas. Tačiau visais kitais atžvilgiais šios sistemos yra identiškos.
Tuo tarpu „OceanStar“ yra truputi sudėtingesnė sistema. Patys generatoriai su prilaikančiomis kapsulėmis yra praktiškai tokie patys, kaip ir pirmaisiais atvejais. Tačiau jie pritvirtinti prie didelio besisupančio „sparno“, kuris nuo jūros bangavimo sukuria kintamą slėgį ir taip padeda sraigtų sukimuisi (tiesa, tikslaus „OceanStar“ veikimo principo gamintojai neatskleidžia).
Pažymima, jog skirtingai nuo įprastinių bangų energijos generatorių, „OceanStar“ buvimas po vandeniu ir niekam nemaišo.