Lietuva pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina kaip kosmoso technologijų kūrėja, o viena iš ryškiausių šalies žvaigždžių – „Astrolight“. Įspūdingas inovacijų potencialas ir globalios ambicijos įmonę atvedė į lazerinio ryšio technologijų plėtrą, kuri gali iš esmės pakeisti komunikaciją tarp Žemės ir kosmoso. Šie sprendimai atveria ir naujus kelius gynybos sektoriuje, kur saugi ir nenutrūkstama komunikacija tampa kritiškai svarbi.

Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai tapo linksniuojamu žodžiu įvairiose srityse ir patraukė tiek profesionalų, tiek paprastų vartotojų dėmesį. Stebint, kiek daug DI gali pasiūlyti įrankių mokslo srityje, kyla klausimas – ar galime pasitikėti DI įrankių teikiamais atsakymais moksliniuose tyrimuose?

Socialiniai tinklai tapo svarbiomis informacijos dalijimosi platformomis visame pasaulyje. Tačiau su milžinišku turinio kiekiu atsirado ir grėsmės, tokios kaip neapykantos kalba, dezinformacija, patyčios ar kiti žalingi pranešimai. Kaip platformos su tuo kovoja ir ką apie tai komunikuoja visuomenei? Į šiuos klausimus atsakymų kartu su tarptautiniais partneriais ieškojo lietuvių mokslininkai.

Į 16 savaičių truksiančią pavasario stažuotę JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, laimėję Lietuvos mokslo tarybos organizuotą konkursą, metų pradžioje išvyko 10 studentų iš Lietuvos. Stažuotei įpusėjus, studentai dalijasi, kokią NASA įsivaizdavo ir kokią pamatė, bei kodėl lietuviai stažuotojai stebina šios didžiausios ir seniausios pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijos darbuotojus.

CERN dalelių fizikos laboratorijos LHCb kolaboracijos mokslininkai paskelbė reikšmingą atradimą, kuris praplečia dabartinį supratimą apie medžiagą ir antimedžiagą Visatoje. Šis atradimas pirmą kartą pristatytas kovo 24 d. Italijoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „59th Rencontres de Moriond 2025“.

Užmiegate su telefonu rankoje? Atsibudę ieškote ne stiklinės vandens, o ekrano? Naujausias tyrimas atskleidė, kad net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. Šie skaičiai parodo, kad ekranai užima vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnai be aiškios ribos tarp sveiko naudojimosi ir priklausomybės. Kaip sužinoti, ar ir jūsų įpročiai jau peržengė sveiką ribą?

KTU mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui: inovatyvų miškų regeneracijos modelį ir garsinės analizės sistemą, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku. Jų teigimu, tai gali tapti svarbiu įrankiu tvariai miškų apsaugai.

71-erių metų amžiaus ilgametis „Channel 12 News“ reporteris Moshe Nussbaum yra gyvas pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas ne atėmė, o grąžino galimybę dirbti. Prieš kelerius metus šonine amiotrofine skleroze susirgęs vyras nebegalėjo ne tik aktyviai judėti, bet ir aiškiai kalbėti. Dirbtinio intelekto sprendimas sugrąžino žurnalistui mylimą darbą.

Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o išmanieji telefonai – nuolatiniu palydovu. Juos naudojame tikrindami pranešimus, naršydami socialiniuose tinkluose, bendraudami žinučių programėlėse, skaitydami naujienas ir apdorodami didžiulius informacijos kiekius. Tačiau ar susimąstėte, kas nutiktų, jei net tris dienas atsisakytumėte išmaniojo telefono?

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Žalingas ekranų vartojimas šiandien yra paplitusi problema vaikų ir paauglių tarpe. Tačiau neretai situacija tampa vis sunkiau kontroliuojama. Kaip išsivysto žalingas ekranų vartojimas? Kaip tėvams kovoti su vaiko žalingais įpročiais? Ką daryti, kai vaikas pats prašo pagalbos?

KTU veikiantis Medžiagų mokslo institutas – viena moderniausių mokslo institucijų Lietuvoje, priklausanti tarptautiniam „EuroNanoLab“ tinklui, kuris jungia 44 švariuosius kambarius 14-oje Europos šalių. Tokios pažangios technologijos gali padėti įgyvendinti Lietuvos lustų gamybos planus ir paruošti tam būtinus specialistus.

DI įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje. Tačiau kam priklauso autorių teisės į kūrinius, sukurtus pasitelkus DI – pačiam DI, žmogui, kuris suformulavo užklausą, ar programuotojui, kuris sukūrė ir apmokė DI?