Pirmąjį kartą Lietuvoje buvo atliktas viešas eksperimentas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? 12 savo srities profesionalų – rašytojų, žurnalistų, komunikacijos, reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistų rašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau?“

Pastaruoju metu tenka girdėti terminą – ekranų autizmas. Kas tai yra ir kiek tai rimta? Apie tai pasakoja laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė.

Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams?

Dirbtinio intelekto technologijos šiuo metu išgyvena neįtikėtiną pakilimą. Rinkoje pasirodo vis nauji dirbtinio intelekto sprendimai, kuriais siekiama pagelbėti verslui optimizuoti įvairius procesus, taip pat programos, įprastiems interneto vartotojams siūlančios iki šiol neregėtas tekstų ir įvairių medijų kūrimo galimybes. Tačiau vis dažniau naudojant šiuos įvairius dirbtinio intelekto įrankius įvairioje veikloje, galima vis geriau matyti, kad nemaža jų dalis vis dar yra labai reikšmingai limituoti ir gali turėti įvairių trūkumų.

Transporto ir energetikos sektoriams tenka didžiausia atsakomybė už klimato kaitą. Būtent šiose srityse dekarbonizacija ir yra sudėtingiausia. Kitų pramonės sektorių atstovams, mažinant savo CO₂ pėdsaką, pakanka gamyboje pritaikyti žiedinės ekonomikos modelį, o štai automobilių gamintojai turi koreguoti visą kūrybos, gamybos, vėliau – eksploatacijos bei perdirbimo grandinę.

Ar galima įsivaizduoti šviesos spindulį, metantį šešėlį? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, net absurdiška. Juk šešėlius sukuria ne pati šviesa, o nepermatomi objektai, kurie užstoja šviesą. Tačiau naujausias mokslinis atradimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis lazerio spindulys gali elgtis kaip neskaidrus objektas ir mesti matomą šešėlį.

Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu, o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą. Tokias įžvalgas nustatė atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrime išryškėjo ne tik nieko nebestebinanti vis didėjanti technologijų įtaka žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir naujos „raudonos linijos“ ateities produktams bei jas siūlančioms įmonėms.

Šiuo metu vis labiau populiarėjančios dirbtinio intelekto sistemos yra naudingos ir progresyvios tik tiek, kiek jos gali būti „maitinamos“ nauja ir kokybiška informacija. Tačiau kokybiškos informacijos kiekis yra ribotas ir sistemos susiduria su reikšminga problema – iš kur ir kaip gauti daugiau duomenų, reikalingų dirbtinio intelekto mokymui?

Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais​, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas – įvairios, tačiau vis daugiau žmonių už prekes ar paslaugas moka telefonu.

Amerikiečių neurotechnologijų startuolis „REMSpace“ teigia pasiekęs tai, kas atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos pasaulio – du sąmoningi sapnuotojai sėkmingai bendravo tarpusavyje. Tam buvo panaudotas specialiai sukurtas prietaisas, kuris dekoduoja ir perduoda veido raumenų judesių sukurtą „kalbą“.

Technologijų rinkoje, lygiai kaip ir aprangoje, egzistuoja mados. Šio amžiaus pradžioje mažai kas būtų patikėjęs, kad „iPod“ grotuvas sukels revoliuciją, o didelę klaviatūrą turintis „BlackBerry“ telefonas taps ne ką mažesniu prestižo simboliu, nei prabangus laikrodis. Kas lemia technologijų madas ir kodėl jos pastaruoju metu vis dažniau atgimsta naujuose produktuose.

Europos kosmoso agentūra neseniai paskelbė apie ambicingos programos „Moonlight“ pradžią, kurios tikslas – palaikyti daugybę mėnulio misijų, suplanuotų per artimiausius du dešimtmečius.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas. Ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką?

„Vilnius Tech“ mokslininkai jau keletą metų aktyviai vysto savivaldžio transporto technologijas. Jie taip pat tyrinėja transporto priemonių – tiek automobilių, tiek dronų – aplinkos suvokimo, sprendimų priėmimo ir jų valdymo uždavinius. Spręsdami juos, skiria dėmesio žmogaus ir mašinos sąveikai, ieško racionalaus balanso tarp automatiškai atliekamų funkcijų ir tų užduočių, kurioms būtinas žmogaus dėmesys.

Pirmą kartą 1996 m. į Lietuvą atvykęs J. Žmuidzinas jau tuomet galėjo pasigirti prisidėjęs prie garsiosios „Voyager“ misijos, dar būdamas Kalifornijos technologijų instituto studentu. Šiandien jis yra to paties universiteto profesorius, buvęs JPL vyriausiasis technologas ir vos prieš metus baigęs eiti „Caltech“ Optinių observatorijų – vienų didžiausių ir galingiausių pasaulyje – vadovo pareigas. Su profesoriumi kalbėjomės apie Visatos principus paprastai, žvilgsnį pro teleskopą ir technologinį progresą astrofizikoje.