Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų dienotvarkę organizuoja dirbtinio intelekto (DI) agentas, o jūsų kompiuteris be įkrovimo veikia 30 valandų. Toks scenarijus jau visai čia pat – 2025-ieji atneš reikšmingų technologinių pokyčių, pradedant procesorių lenktynėmis ir baigiant pokyčiais socialinių tinklų pasaulyje.

Didžioji transporto dalis vis dar varoma iškastiniu kuru, kurį naudojant į atmosferą išskiriama CO₂, metanas, azoto oksidai ir kiti šiltnamio efektą sukeliantys cheminiai junginiai. Keliant vis griežtesnius reikalavimus dėl CO₂ emisijų ir ES direktyvose numačius, kad nuo 2035 m. automobiliai su vidaus degimo varikliais galės būti gaminami tik tuo atveju, jei bus varomi atsinaujinančiais degalais, tenka ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų.

Neseniai paskelbtas pirmasis pasaulinis tyrimas, kuriame vertinamas ekonominis dirbtinio intelekto poveikis muzikos ir audiovizualiniam sektoriams. Tyrimas prognozuoja, kad per penkerius metus generatyvinis dirbtinis intelektas smarkiai praturtins technologijų bendroves, o autorių pajamoms iškils didelė grėsmė.

Kuomet skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau apglėbia kasdienybę, pravartu kritiškai reflektuoti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai švietime, bandant ne tik perprasti pačias technologijas, bet ir išnaudoti jas kaip resursą siekiant paįvairinti mokymo turinį ir pritraukti jaunosios – ekrano vaikų – kartos dėmesį.

Remiantis statistiniais duomenimis, pastaruoju metu visame pasaulyje mažėja knygas skaitančių žmonių. Ir tai nestebina, nes popierinę laikmeną pakeitė vaizdo ir garso formatai. Daugelis žmonių mieliau klausosi garsinių knygų arba žiūri vaizdo įrašus.

Naujas Carnegie Mellon universiteto ateities sąsajų grupės, tyrinėjančiais technologijas, kurios galėtų maitinti ausines ar bet kurį kitą mažą įtaisą, tyrimas – gaunant elektros energiją per odą – džiugina. Kitaip tariant, elektros energijos, bent jau kol ji jums bus reikalinga – niekada nepritrūks.

Pirmąjį kartą Lietuvoje buvo atliktas viešas eksperimentas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? 12 savo srities profesionalų – rašytojų, žurnalistų, komunikacijos, reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistų rašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau?“

Pastaruoju metu tenka girdėti terminą – ekranų autizmas. Kas tai yra ir kiek tai rimta? Apie tai pasakoja laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė.

Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams?

Dirbtinio intelekto technologijos šiuo metu išgyvena neįtikėtiną pakilimą. Rinkoje pasirodo vis nauji dirbtinio intelekto sprendimai, kuriais siekiama pagelbėti verslui optimizuoti įvairius procesus, taip pat programos, įprastiems interneto vartotojams siūlančios iki šiol neregėtas tekstų ir įvairių medijų kūrimo galimybes. Tačiau vis dažniau naudojant šiuos įvairius dirbtinio intelekto įrankius įvairioje veikloje, galima vis geriau matyti, kad nemaža jų dalis vis dar yra labai reikšmingai limituoti ir gali turėti įvairių trūkumų.

Transporto ir energetikos sektoriams tenka didžiausia atsakomybė už klimato kaitą. Būtent šiose srityse dekarbonizacija ir yra sudėtingiausia. Kitų pramonės sektorių atstovams, mažinant savo CO₂ pėdsaką, pakanka gamyboje pritaikyti žiedinės ekonomikos modelį, o štai automobilių gamintojai turi koreguoti visą kūrybos, gamybos, vėliau – eksploatacijos bei perdirbimo grandinę.

Ar galima įsivaizduoti šviesos spindulį, metantį šešėlį? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, net absurdiška. Juk šešėlius sukuria ne pati šviesa, o nepermatomi objektai, kurie užstoja šviesą. Tačiau naujausias mokslinis atradimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis lazerio spindulys gali elgtis kaip neskaidrus objektas ir mesti matomą šešėlį.

Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu, o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą. Tokias įžvalgas nustatė atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrime išryškėjo ne tik nieko nebestebinanti vis didėjanti technologijų įtaka žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir naujos „raudonos linijos“ ateities produktams bei jas siūlančioms įmonėms.

Šiuo metu vis labiau populiarėjančios dirbtinio intelekto sistemos yra naudingos ir progresyvios tik tiek, kiek jos gali būti „maitinamos“ nauja ir kokybiška informacija. Tačiau kokybiškos informacijos kiekis yra ribotas ir sistemos susiduria su reikšminga problema – iš kur ir kaip gauti daugiau duomenų, reikalingų dirbtinio intelekto mokymui?

Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais​, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas – įvairios, tačiau vis daugiau žmonių už prekes ar paslaugas moka telefonu.