KTU veikiantis Medžiagų mokslo institutas – viena moderniausių mokslo institucijų Lietuvoje, priklausanti tarptautiniam „EuroNanoLab“ tinklui, kuris jungia 44 švariuosius kambarius 14-oje Europos šalių. Tokios pažangios technologijos gali padėti įgyvendinti Lietuvos lustų gamybos planus ir paruošti tam būtinus specialistus.

DI įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje. Tačiau kam priklauso autorių teisės į kūrinius, sukurtus pasitelkus DI – pačiam DI, žmogui, kuris suformulavo užklausą, ar programuotojui, kuris sukūrė ir apmokė DI?

Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia daugelį sričių, tarp jų – ir inžineriją bei jos darbo specifiką. Ši technologija leidžia palengvinti kai kuriuos procesus ir sutaupyti laiko, tačiau kartu kyla klausimų apie naudą, trūkumus ir ką tai reiškia inžinieriams kurių rinkoje trūksta.

Nors pirmasis fotoakustinis vaizdas buvo sukurtas vos prieš dvidešimt metų, akivaizdu, kad šios technologijos sparčiai populiarėja, ypač medicinos srityje, aptinkant vėžines ląsteles pačioje ankstyviausioje jų stadijoje.

Šiandienos pasaulyje, kai susiduriame su vis daugiau klimato kaitos, urbanizacijos ir išteklių valdymo iššūkių, palydovinis teritorijų stebėjimas tampa nepamainomu įrankiu. Tai technologija, leidžianti gauti informaciją apie Žemę, nenaudojant fizinio kontakto su tiriamais objektais realiuoju laiku. Tačiau kaip tai veikia ir kaip šie stebėjimai panaudojami Lietuvoje?

Ažiotažą sukėlęs 2024 metų pabaigoje Australijos parlamento sprendimas drausti jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „X“, sulaukė plačių diskusijų. Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas reguliavimas yra skirtas siekti „geresnių rezultatų ir sumažinti žalą jauniems australams“.

Užduodama studentams namų darbą matau, kaip jie susižvalgo (užduotis kūrybinė, gal ne iki galo suprato, o gal – išsigando, jog bus sunku), purto galvas, o tada, tarsi ką prisiminę, vienas kitam sako: „Reikės pasitarti su draugu.“ Reikalas tas, kad aš pažįstu tą jų draugą. Aš irgi su juo draugauju.

Vasario pabaigoje bus penkeri metai, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis. Antrosios COVID-19 bangos metu imta taikyti greituosius testus, kurie kartais rodydavo neigiamą rezultatą, net jei asmuo jau ir būdavo užsikrėtęs. KTU alumnas rado sprendimo būdą, kuris padidintų tokių testų jautrumą ir nustatytų panašius susirgimus tiksliau.

Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai, žaidžiant su saiku ir pasirinkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi. Pasak ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius įgūdžius.

Jau seniai praėjo jūsų miego metas, tačiau vis dar naršote socialiniuose tinkluose, peržiūrėdami vieną įrašą po kito. Galbūt net nesidomite tuo, ką matote, tačiau noras „atsigriebti“ už prabėgusią dieną tampa svarbesnis už poilsį. O užmerkus akis darosi sunku nugrimzti į miegą. Tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas.

Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas turi didelę įtaką jūsų smegenims.

XX a. pradžios mokslininkai ir rašytojai suprato, kad artėjant ateičiai technologijos vystysis itin sparčiai. Tuo metu mūsų gyvenama epocha atrodė tarsi tolima fantastika. Vis dėlto kai kurie jų spėjimai pasitvirtino itin tiksliai. Vienas ryškiausių to laikotarpio vizionierių buvo Archibaldas Montgomery Lowe’as – išradėjas, inžinierius ir futuristas.

Praėję 2024-ieji mums paliko visą eilę įdomiausių išradimų. Nuo televizoriaus pultelio dydžio įrenginyje telpančio gydytojo iki santuokų per aplikaciją – pernykštės inovacijos atliepė šių dienų aktualijas ir pademonstravo technologijų progresą. Pristatomi penki praktiški praėjusių metų išradimai, kurie turi potencialą labiausiai pagerinti mūsų kasdienybę.

„Užima didžiausią arba žymią dalį gyvenimo. Be to, nėra kitų malonumų. Nuolat galvojama apie TAI“, – kaip atpažinti bet kokią priklausomybę, aiškina psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis. Po šia kepure šiandien vis dažniau patenka ne tik alkoholio, narkotinių medžiagų priklausomybės, bet ir kompiuteriniai žaidimai, į kuriuos vis giliau klimpsta paaugliai ir jaunimas.

Kaip ultravioletinė šviesa, labai jautrūs spektriniai šviesos jutikliai ir plika akimi nematomos metalo nanodalelės gali būti pritaikytos ankstyvajai vėžio diagnostikai? Į šį klausimą pasirengusi atsakyti Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjų komanda.