Vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai. Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje? 
Skubame, siekiame efektyvumo ir norime nuveikti daugiau per kuo įmanoma trumpesnį laiką – tai apibendrina daugelio mūsų kasdienybę. Toks požiūris atsispindi visur – nuo to, kaip planuojame darbus, iki to, kaip perkame ar net ieškome informacijos. Prireikė atsakymo į kilusį klausimą? Norime jį gauti čia ir dabar, o vos keli papildomi paspaudimai ar užsitęsusi paieška netrukus iššaukia atmetimo reakciją, rašoma „Asteri“ pranešime žiniasklaidai.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kintant informacijos paieškos lūkesčiams, neišvengiamai kyla klausimas: ar tradicinės, jau ne vieną dešimtmetį naudojamos paieškos sistemos (pavyzdžiui, „Google“) vis dar pajėgios atliepti šiandieninius interneto vartotojų poreikius? Skubėti teigti kategoriško „ne“ dar tikrai nereikia. Tiesa, vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai.
Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje? Apie tai – pokalbyje su skaitmeninės rinkodaros agentūros „Asteri“ vadove, skaitmeninės rinkodaros eksperte Joana Šauliene.
Kodėl nebenorime ieškoti informacijos patys?
Šiandien viskas sukasi apie greitį, efektyvumą ir patogumą – siekiame atlikti daugiau užduočių per trumpesnį laiką, o, prireikus naujos informacijos, tikimės ją gauti iš karto. Jei informacijos paieška užtrunka ilgiau nei tikėtasi ar prireikia patikrinti kelis šaltinius, dažnai patiriame nusivylimą ir pereiname prie kitų sprendimų.
Būtent tai, ko šiandien tikisi vartotojai – atsakymo čia ir dabar – vis dažniau suteikia dirbtinis intelektas. Jis atsako greitai ir konkrečiai. Kitaip tariant – be poreikio vartotojui naršyti po skirtingus puslapius, skaityti ilgus juose publikuojamus tekstus ir finalinį atsakymą apibendrinti pačiam.
Kas keičiasi ir kodėl šie skaičiai auga? Prie šios tendencijos prisideda ne tik populiarėjantys dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, bet ir „Google“ nuolat atliekami atnaujinimai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu paieškos sistema į savo rezultatų puslapius vis dažniau integruoja generatyvųjį dirbtinį intelektą. Anglų kalba toks elementas vadinamas „featured snippet“, lietuviškai – rekomenduojamas fragmentas.
„Rekomenduojami fragmentai – tai aiškus ir struktūruotas atsakymas, pateikiamas „Google“ paieškos rezultatų viršuje. Jį vartotojas mato iš karto, be poreikio spustelėti ir peržiūrėti kelis šaltinius. Atsakymas tokiame fragmente pateikiamas vienu ar dviem sakiniais, tad taip vartotojai reikiamą informaciją gauna akimirksniu. Šis būdas ne tik greitesnis, bet ir efektyvesnis nei savarankiška informacijos paieška. Jei kiekvieną šaltinį tikrintume atskirai ir galutinį atsakymą reziumuotume patys, užtruktume kur kas ilgiau“, – rekomenduojamų fragmentų funkciją aiškina J. Šaulienė.
Nors iš pradžių DI generuojami atsakymai nebuvo populiarūs, šiandien pastebima, kad „Google“ paieškoje integruoti rekomenduojami fragmentai paspaudimų skaičiumi konkuruoja su įprastais paieškos rezultatais. Aišku viena: vartotojai naujas technologijas priima itin greitai, o DI atsakymai vis dažniau keičia tradicinę paiešką.
Kaip prie vartotojų elgsenos pokyčių taikosi verslai?
„Norėdamas išlikti matomu internete, verslas turi būti ten, kur renkasi jo tikslinė auditorija“, – atskleidžia rinkodaros ekspertė, – „tiek socialiniai tinklai, tiek vartotojų elgesio pokyčiai internete reikalauja nuolatinio prisitaikymo. Puikus pavyzdys yra „TikTok“ ir „Threads“.
Jei iš pradžių šios platformos buvo labiau individualių vartotojų pasirinkimas, labai greitai jose atsirado ir verslų paskyros. Ne išimtis – ir informacijos paieškos įpročiai. Jei anksčiau „Google“ paieška buvo pagrindinis pasirinkimas, verslai, norėdami tapti matomesniais, rinkdavosi SEO strategiją. Dabar, populiarėjant dirbtiniam intelektui, atsiranda naujas rinkodaros sprendimas – AEO.“
AEO (angl. „answer engine optimization“) – tai būdas interneto svetainės turinį paversti matomu ne tik paieškos („Google“) rezultatuose, bet ir dirbtinio intelekto atsakymuose – pavyzdžiui, „Google SGE“ ar „ChatGPT“. Tiesa, tam, kad turinį „pamėgtų“ ir kaip patikimą šaltinį pasirinktų dirbtinis intelektas, prireiks itin preciziškai padirbėti su turiniu: svarbi klausimų-atsakymų struktūra, specialios „Schema Markup“ žymos, konkretumas, semantika ir net svetainės autoritetas – t. y., žinomumas dirbtinio intelekto įrankiuose.
AEO: frazė, apie kurią netrukus kalbės visi
„Lietuvoje AEO dar nėra plačiai naudojama praktika, tačiau ji pamažu skverbiasi į rinką. Vis daugiau prekių ženklų pradeda domėtis AEO nauda ir jau ieško specialistų ar agentūrų, kurios galėtų pagelbėti prisitaikant prie besikeičiančių vartotojų lūkesčių. Tad jau tikrai turime verslų, kurie šiandien pretenduoja ne tik į aukštas pozicijas „Google“, bet ir „ChatGPT“ ar kituose vartotojų pamėgtuose DI įrankiuose“, – AEO tendencijas Lietuvoje atskleidžia J. Šaulienė.
Ar tai reiškia, kad iki šiol naudoti skaitmeninės rinkodaros metodai – pvz., jau minėtas SEO – traukiasi į šalį, o suplanuotą rinkodaros strategiją reikia keisti? SEO nesitraukia ir toliau išlieka svarbiu įrankiu interneto svetainės matomumui, tačiau jis tampa jau ne vieninteliu. Prognozuojama, kad nuo šiol SEO ir AEO veiks kartu: SEO užtikrins techninę tvarką tinklapyje bei gerąją vartotojo patirtį, o AEO leis pasiekti dar platesnę auditoriją, informacijos paieškai naudojančią dirbtinį intelektą.
„Startuoti su AEO ir prisitaikyti prie naujų vartotojų įpročių, jei tik tikslinė auditorija naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, reikia jau dabar. Pirmiesiems užsiimti pozicijas DI paieškose lengviausia, nes kol kas šis rinkodaros metodas nėra itin populiarus. Tad suklusti reikėtų smulkiesiems verslams – kol AEO nepasitelkia didieji rinkos žaidėjai, čia lyderiauti paprasta“, – patarimą, kaip naująją tendenciją savo naudai išnaudoti mažam verslui, atskleidžia rinkodaros ekspertė.
Ar „Google“ išstums dirbtinis intelektas?
Nors dirbtinis intelektas jau šiandien yra daugelio mūsų gyvenimo dalis, „Google“ vis tiek išlieka viena galingiausių informacijos paieškos sistemų. Tačiau tai nereiškia, kad ji savo pozicijas užleis be kovos. „Google“ nuolat prisitaiko prie besikeičiančių vartotojų poreikių, taip pat integruoja dirbtinio intelekto sprendimus.
Paklausta apie tai, ar ir kaip DI pakeis ateities paiešką, J. Šaulienė dalinasi savo prognozėmis: „Kaip ir šiandien, matysime dvi vartotojų grupes. Vieni ir toliau gilinsis į informaciją, naudosis „Google“ ir tikrins kelis šaltinius, o kiti sieks greitų atsakymų ir momentinių sprendimų, kuriuos siūlo dirbtinis intelektas. Tiek tradicinės paieškos sistemos, tiek dirbtinio intelekto įrankiai turės savo vietą, tačiau jie tarnaus skirtingiems vartotojų poreikiams.
Verslams, siekiantiems prisitaikyti prie šių pokyčių, svarbu suprasti, kaip jų tikslinė auditorija elgiasi internete. Ar jų vartotojai priima naujoves ir naudojasi „ChatGPT“, ar jie vis dar pasikliauja tradicine „Google“ paieška, o gal abiem? Atsižvelgiant į tai, paprasčiau pasirinkti ir tinkamą rinkodaros strategiją – galbūt užteks ir SEO optimizacijos, o gal verta apgalvoti ir apie AEO galimybes savo interneto svetainėje.“
