Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.
Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos. Ar technologijų šios srities specialistai iš tikrųjų atsidūrė pavojuje, ar priešingai – DI atveria naujas galimybes kūrėjams ir entuziastams?
Ar dar reikės žmogaus kūrybos?
Kasdien internete vis daugiau DI sukurtų paveikslėlių, vaizdo įrašų, muzikos kūrinių ir tekstų, o jų kilmę atpažinti darosi vis sudėtingiau. DI technologijomis tobulėjant žaibišku greičiu, natūraliai kyla klausimas – jei DI algoritmų sugeneruoti kūriniai ateityje taps dar įspūdingesni, ar vis dar reikės žmogaus kūrybos?
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) novatorės, docentės dr. Ingridos Leščauskienės, riba tarp DI ir žmogaus kūrybos vis dėlto ryškesnė, nei gali būti iš pirmo žvilgsnio.
„Vilnius Tech“ nuotr.
„Esminis skirtumas – idėjų ir kūrybos šaltinis. DI remiasi jau egzistuojanti informacija, tuo tarpu remdamasis savo unikaliomis patirtimis, geba kelti naujus klausimus, eksperimentuoti ir laužyti taisykles. Kūrybai svarbus ir sąmoningumas, intuicija, gebėjimas suprasti kultūrinius ir socialinius aspektus, vertinti darbų kokybę ir jų estetinę vertę, o tuo išskirtinai tik žmonės“, – teigia mokslininkė.
Be to, šabloniniai, pasikartojantys DI generuoti dizaino sprendimai ilgainiui atsibos ir praras savo žavesį. Šią tendenciją jau dabar galima matyti multimedijų, kompiuterinio dizaino, žaidimų, animacijos ar skaitmeninio interaktyvaus meno srityse, kur DI naudojamas vis aktyviau.
„Visuomenė vis labiau vertina kūrybą, atsirandanti iš žmogiškų patirčių ir emocijų, todėl vis daugiau ant žmogaus sukurtų skaitmeninių darbų matome žyme „sukurta žmogaus“. Įdomu, kad tai ne tik pabrėžia darbo autentiškumą, bet ir tampa kokybės ženklu“, – pastebi doc. dr. I. Leščauskienė.
Sprendimai kaip žmogaus rankose
Akivaizdu, kad DI žmogaus visiškai pakeisti negali, bet jis neabejotinai transformuoja multimedijos sričių sprendimų kūrimo ir taikymo praktikas, nors jo poveikis ir nevienalypis. Štai čia kyla kitas svarbus klausimas: ar DI tik pagreitina procesus, ar iš esmės keičia kūrėjo vaidmenį?
Generatyviniai DI įrankiai, tokie kaip „Midjourney“, „DALL·E“ ar „Stable Diffusion“, suteikia laisvę kurti net ir tiems, kurie neturi piešimo įgūdžių. Vis dėlto, tokie darbai dažnai atrodo maksimaliai nugludinti, neįdomūs, tad DI vis daugiau naudojamų idėjų generuoti, kompozicijų išbandyti ar vizualinei medžiagai transformuoti, o ne galutiniam produktui kurti.
Pasak Londono „Goldsmiths“ universiteto skaitmeninio meno kuratorės, tyrėjos, rašytojos ir pedagogės Rachel Falconer, ateityje lemiamu karjeros veiksniu taps ne tik DI plėtra, bet ir žmogaus gebėjimas bendradarbiauti su DI įrankiais bei sistemomis kuriant reikiamą informaciją. Būtent ši ypatinga sinergija tarp žmogaus kūrybiškumo ir technologinių inovacijų nulems multimedijos bei kūrybinių industrijų raidą tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
Jai pritaria ir doc. dr. I. Leščauskienė, „Vilnius Tech“ dėstanti kompiuterinių žaidimų dizainą.
„Kompiuterinių žaidimų industrijoje specializuoti DI įrankiai vos per keletą minučių gali sukurti vienodą ar kito lygio žaidimo lygio prototipą, tačiau tik tiek patirties ir žinių turintis profesionalas gali nuspręsti, ar DI pasiūlymas yra tinkamas žaidimo užduotis, sukurti reikiamą atmosferą ar emociniam poveikiui. Taigi, kūrybiniai sprendimai pasiekiami žmogaus rankose“, – sako specialistė.
Multimedijos specialistai taps tarpininkai tarp technologijų, kūrybiškumo ir DI
Dok. dr. I. Leščauskienė įsitikinusi, kad būtent tie multimedijų srities specialistai, kurie supras tiek technologinius, tiek kūrybinius multimedijos produktų aspektus ir sugebės su DI dirbti kaip su partneriu, o ne konkurentu, išliks paklausūs ateityje. Dėl šios priežasties būtina ugdyti ne tik techninius įgūdžius, bet ir esmines kompetencijas, tokias kaip kūrybiškumas ar komunikacija, strateginis ir analitinis mąstymas.
„Industrijai reikia žmonių, kurie taptų tarpininkai tarp žmogaus ir DI, gebančiais ne tik naudoti šią technologiją multimedijos produktų kūrimui, bet ir įgyvendinant dėmesį prikaustančios interaktyvios meno idėjos“, – sako doc. dr. I. Leščauskienė.
 Londono „Goldsmiths“ universitetas |
|---|
Būtent tokie įgūdžiai bus ugdomi naujoje „Vilnius Tech“ ir Londono „Goldsmiths“ universiteto (Goldsmiths University of London) dvigubo diplomo studijų programa „Multimedia design /Interactive Digital Media and Networked Arts“, kurią stojantieji į „Vilnius Tech“ gali rinktis jau šiais metais. Šios programos studentai vos per ketverius metus įgis tarptautinės patirties Lietuvoje ir Londone, ateities kūrėjams būtinų kompetencijų paketą ir dviejų universitetų diplomą.
„Multimedia design“ studentai gali naudotis „Vilnius Tech“ ir Londono „Goldsmiths“ universitetų siūlomomis mokymosi galimybėmis ir plačiu tarptautiniu profesinių ryšių tinklu. Pasirinkę šią dvigubo diplomo studijų programą studentai ne tik gaus dviejų universitetų diplomą, bet ir taps ypatingos bendruomenės dalimis.
„Ši, esanti multimedijos techninių, kūrybinių inovacijų ir kompetencijų priešakyje, atvers plačias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, išmokys efektyviai ir kūrybiškai naudoti DI įrankius, kritiškai vertinti tokiu būdu sugeneruotą informaciją bei jį pritaikyti naudotojų poreikiams. Tai itin svarbu didelio kultūrinio, techninio ir kūrybinio pagreičio veikiamame multimedijos ir kūrybinių industrijų sektoriuje“, – sako R. Falconer.
Be to, informacinių technologijų krypties išsilavinimą gausi multimedijos specialistai yra itin paklausūs tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. Ypač didelė jų paklausa jaučiama kompiuterinio dizaino, interaktyvių kūrybinių sprendimų, AR/VR taikymų, UX/UI dizaino, interneto svetainių, kompiuterinių žaidimų kūrimo ir skaitmeninės animacijos srityse.
