Elektronika.lt
 2025 m. sausio 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 8 d. 11:25
Elektros stotelių vystytojai su viltimi žvelgia į 2025-uosius: tikisi daugiau elektromobilių gatvėse ir valstybės paskatų
Sausio 8 d. 08:36
Robotizacija versle: kur tie kolegos-robotai?
Sausio 7 d. 20:21
Naujieji „Audi A5“ ir „Audi S5“ jau pasiekė Lietuvą: stiliaus, sportiškumo ir inovacijų derinys
Sausio 7 d. 17:50
Namų interneto ateitis: ko tikėtis?
Sausio 7 d. 14:41
„Garmin“ pristato du naujus produktus – HRM 200 širdies ritmo matuoklį ir „Instinct 3“ laikrodžių seriją
Sausio 7 d. 11:30
Įdomiausi metų išradimai: į delną telpantis gydytojas ir santuokos registracija internetu
Sausio 7 d. 08:48
Priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų vaikai – alfa kartos realybė
Sausio 6 d. 20:12
Lietuvių mokslininkai kuria inovatyvias nanodaleles ankstyvajai odos vėžio diagnostikai
Sausio 6 d. 17:25
„Solet“ įrengė penkias saulės elektrines Armėnijoje
Sausio 6 d. 14:21
Kaip garsios kompanijos paslydo dėl BDAR – keletas vertingų pamokų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Kodėl milijonai žmonių negali pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis?

Publikuota: 2024-12-05 17:28
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Profesionalams
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas

Kauno technologijos universitetas įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

„2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia. Jei skaitmeninės technologijos turi prieinamumo kliūčių, jos užkerta kelią šiems žmonėms siekti išsilavinimo, tobulinti savo įgūdžius, integruotis į darbo rinką ir, svarbiausia, gyventi savarankiškai bei oriai“, – sako Indrė Karlovė, skaitmeninio prieinamumo specialistė.

Agentūros „June / Karlove“ vadovaujančioji įkūrėja pažymi, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Daugiau nei estetika

Kodėl milijonai žmonių negali pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

I. Karlovė teigia, kad anksčiau skaitmeninės platformos buvo vertinamos pagal estetinį patrauklumą, tačiau šiandien jų pagrindiniai kriterijai – funkcionalumas, prieinamumas ir įtrauktis.

Pasak jos, švietimas suteikia plačias galimybes – tai raktas į asmeninį ir profesinį tobulėjimą, o skaitmeninis prieinamumas padeda jas paversti realybe kiekvienam besimokančiajam.

„Norint užtikrinti vienodą prieigą prie žinių ir mokymosi įrankių, svarbu, kad skaitmeninės platformos atitiktų prieinamumo standartus ir būtų patogios bei pritaikytos visiems – įskaitant asmenis su fizine, sensorine (pavyzdžiui, regos ar klausos) ar kognityvine negalia. Taip pat būtina atsižvelgti ir į neuroįvairovę – tokius ypatumus kaip hiperaktyvumas, disleksija bei kitus unikalius suvokimo ir sąveikos su pasauliu būdus“, – dalijasi ji.

I. Karlovė pažymi, kad skaitmeninis prieinamumas yra naudingas ne tik žmonėms su negalia, bet ir visai bendruomenei – prieinamumo principų laikymasis žymiai pagerina skaitmeninių platformų naudojimo patogumą bei kokybę. Tai leidžia sukurti didelės pridėtinės vertės produktus, kurie išsiskiria aukštu naudotojo patirties (UX) lygiu ir suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje.

„Be to, šiandieninių prieinamumo sprendimų svarba – ne tik technologijų vystymuisi, bet ir mūsų gebėjimui ugdyti įvairiapusiškus rytojaus lyderius“, – priduria ji.

Vis dar opi problema

I. Karlovė pasakoja, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, viešojo sektoriaus interneto svetainių ir programėlių skaitmeninis prieinamumas išlieka opi problema.

„Nors 2024 m. matome tam tikrą pažangą, daugelis viešojo sektoriaus skaitmeninių platformų vis dar nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su negalia. Dėl to ribojamos jų galimybės pasiekti svarbią informaciją ir naudotis būtinomis paslaugomis“, – akcentuoja ji.

I. Karlovės teigimu, šiuo metu trūksta specialistų, kurie gerai išmanytų skaitmeninio prieinamumo principus. Dėl to tik nedaugelis skaitmeninių sprendimų kūrėjų sugeba užtikrinti aukštos kokybės prieinamumo sprendimus. Be to, atsakingoms valstybinėms institucijoms trūksta išteklių efektyviai šviesti, skatinti ir įgyvendinti ES prieinamumo reikalavimus.

„Skaitmeninis prieinamumas – tai naujų galimybių šaltinis ir vienas pagrindinių skaitmeninių inovacijų variklių. Jis ne tik skatina įtrauktį, bet ir didina produktų konkurencingumą, gerina naudotojų patirtį (UX), plečia verslo augimo galimybes bei atveria naujas rinkas. Tai viena sparčiausiai augančių nišinių verslo sričių“, – pabrėžia specialistė.

Pasak jos, aukštosios mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos gali atlikti itin svarbų vaidmenį šioje ekosistemoje. Rengiant specialistus, turinčius šiuolaikiškų ir darbo rinkoje paklausių žinių, ne tik gerinama rinkoje siūlomų sprendimų kokybė, bet ir suteikiamas konkurencinis pranašumas pačioms mokymo programoms, padedant joms prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių bei iššūkių.

„Švietimo institucijos, kurios pirmosios integruos skaitmeninį prieinamumą į savo mokymo programas, taps pokyčių lyderėmis ir įgis konkurencinį pranašumą. Prieinamumo žinios yra ypač aktualios ir turi platų pritaikymą – nuo technologijų ir verslo iki produktų valdymo, ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) bei daugelio kitų sričių“, – sako ji.

Ne privalumas, o būtinybė

Skaitmeninio prieinamumo integracija švietimo sektoriuje yra svarbi platesnės pokyčių iniciatyvos dalis. KTU, nuosekliai įgyvendindamas prieinamumo principus, aktyviai žengia šiuo keliu, tikėdamas, kad technologijos turi galią kurti įtraukią ir prieinamą švietimo aplinką visiems.

KTU įgytas skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatas pažymėtas „Evaluated for EN 301 549 Accessibility Conformance“ ženklu, kuris patvirtina nešališką, išsamų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį auditą. Visi duomenys apie šį tyrimą registruoti „Prieinamumo registre“, kuris įgalina stebėti pažangą ir užtikrinti nuolatinį tobulėjimą.

KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Danas Viluckas teigia, kad išorinis auditas suteikia universitetui galimybę ne tik objektyviai įvertinti savo pasiekimus, bet ir sustiprinti įsipareigojimą nuosekliai įgyvendinti socialinės atsakomybės bei įtraukties principus.

„Nepriklausomas išorinis auditas – tai pirmasis žingsnis skaitmeninio prieinamumo srityje, siekiant tvarumo ir aukščiausių kokybės standartų. Mes nebijome iššūkių; priešingai, kiekvieną klaidą vertiname kaip galimybę augti. Tik pripažindami ir analizuodami savo trūkumus galime judėti į priekį“, – sako jis.

Pasak D. Vilucko, KTU siekia, kad technologijų ir inovacijų lyderystė atspindėtų vertybes, kuriomis universitetas vadovaujasi: „Skaitmeninis prieinamumas turi tapti neatsiejama universiteto misijos dalimi. KTU akademinė lyderystė IT ir DI srityse leidžia mums būti žingsniu priekyje, tačiau svarbu, kad šis žingsnis būtų prieinamas kiekvienam.“

Anot KTU Interneto svetainės vystymo vadovės Vaivos Šlėderienės, šis sertifikatas pabrėžia, kad KTU aktyviai siekia užtikrinti, jog ne tik studentai ir universiteto bendruomenės nariai, bet ir išoriniai vartotojai, apsilankę interneto svetainėje, galėtų pasiekti ir naudotis skaitmeniniais ištekliais, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių.

„Tai stiprina universiteto įvaizdį, didina jo patrauklumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu ir padeda KTU tapti įtraukesniu aukštojo mokslo centru“, – pastebi ji.

Švietimo sektoriaus modernizacija

I. Karlovė pasakoja, kad KTU interneto svetainės vertinimą atliko du skaitmeninio prieinamumo specialistai – vienas neregys, o kitas – regintysis. Trečiosios šalies ekspertų atliktas kokybiškas tyrimas užtikrina skaidrumą, profesionalumą ir aukštą analizės bei tolimesnių sprendimų kokybę.

Pasak jos, labai svarbu, kad toks tyrimas būtų atliktas pagal Europos Komisijos patvirtintą prieinamumo standartą – platforma laikoma prieinama tik tada, kai ji atitinka šio standarto techninius reikalavimus.

„Remdamiesi šiuo standartu, užtikriname, kad ištaisius visus trūkumus, svetainė atitiks pagrindinius skaitmeninio prieinamumo reikalavimus ir teisės aktų nuostatas“, – sako I. Karlovė.

Siekdamas šio sertifikato, KTU kartu su „June / Karlove“ agentūros ekspertais atliko išsamią interneto svetainės infrastruktūros analizę, identifikavo prieinamumo spragas ir ėmėsi veiksmų jas pašalinti.

Analizės metu buvo ne tik įvertintas prieinamumo lygis, bet ir pateiktos išsamios klaidų taisymo instrukcijos bei veiksmų planas, kuris palengvina techninių komandų darbą, padeda kurti vidinę žinių bazę ir gerina sprendimų kokybę.

„Pakeitėme svetainės struktūrą ir dizainą, kad ji būtų patogesnė žmonėms su negalia, taip pat optimizavome naudotojo sąsają. Didžiausi iššūkiai kilo integruojant technologinius sprendimus į esamą sistemą ir užtikrinant, kad ji atitiktų tarptautinius standartus“, – aiškina V. Šlėderienė.

Ji dalijasi, kad KTU tikslas – gauti IDP (angl. Inclusive Design Principles) sertifikatą, kuris reikalauja pašalinti visas prieigos kliūtis ir suteikti nevaržomą prieigą prie svetainės funkcijų bei turinio.

„KTU yra vienas didžiausių ir geriausių universitetų Lietuvoje. Priėmęs sprendimą gerinti skaitmeninį prieinamumą, jis ne tik formuoja universiteto strategiją, bet ir daro didelę įtaką švietimo ekosistemai šalyje“, – teigia I. Karlovė.

Pasak jos, atsakingas nacionalinių teisės aktų įgyvendinimas ir skaitmeninio prieinamumo užtikrinimas padeda KTU gerinti paslaugų kokybę ir pritraukti naujus talentus. Tokiu būdu universitetas aktyviai prisideda prie švietimo sektoriaus modernizavimo ir inovacijų kūrimo, suteikdamas plačias galimybes visiems.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama