Dirbtinis intelektas verslui žada daug: reikšmingai optimizuoti procesus, efektyviau analizuoti duomenis ir tobulinti klientų patirtį. Tačiau kaip įvertinti DI potencialą konkrečioms verslo problemoms spręsti? Būtent šiai temai buvo skirta NFQ ir DI startuolio „isLucid“ konferencija „Dirbtinis intelektas: nuo idėjos iki grąžos“.
Dirbtinis intelektas verslui žada daug: reikšmingai optimizuoti procesus, efektyviau analizuoti duomenis ir tobulinti klientų patirtį. Tačiau kaip įvertinti DI potencialą konkrečioms verslo problemoms spręsti? Būtent šiai temai buvo skirta NFQ ir DI startuolio „isLucid“ konferencija „Dirbtinis intelektas: nuo idėjos iki grąžos“. Pasak pranešėjų, DI technologijos tobulėja itin greitai, todėl jau dabar jų pritaikymu besidomintys verslai gali daug išlošti.
Jei automatizuotume bent vieną proceso grandį, per metus galėtume pasiekti labai daug, sako NFQ specialistai.
Ne tik žodis, bet ir veiksmas
Vos prieš dvejus metus pasirodžiusiu populiariausiu DI pokalbių robotu „ChatGPT“ kiekvieną savaitę naudojasi daugiau nei 200 milijonų vartotojų, kurių gretose daugėja ir verslo klientų. Tačiau, pasak NFQ inžinerijos vadovo Lino Linarto, pokalbių robotai – tik vienas, pradinis DI panaudojimo versle būdas: „Ne paslaptis, kad didžiosios DI modelius vystančios įmonės – „OpenAI“, „Google“ – kuria dirbtinį intelektą siekdamos sukurti superintelektą, kuris ne tik būtų panašus, bet ir pranoktų žmogaus galimybes. Kelyje iki tokio intelekto su vartotoju bendraujantis DI yra tik pirmas žingsnis.“
L. Linartas mini, kad šiandien esame pusiaukelėje tarp samprotaujančio DI, gebančio spręsti užduotis, ir autonominio, proaktyvaus DI agento – sistemos, gebančios priimti sprendimus ir atlikti veiksmus. Būtent agentai ir bus kitas didysis šuolis DI technologijų vystyme.
„Įsivaizduokime: klientas per komunikacijos kanalą – pokalbių robotą ar el. laišką – parašo jūsų įmonei. DI ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka veiksmą – sukuria įrašą vartotojų ryšių (CRM) sistemoje. O jei į el. pašto dėžutę, kurią stebi DI agentas, atsiunčiamas, pavyzdžiui, PDF dokumentas, jis jį apdoroja, „ištraukia“ esminius duomenis ir juos įkelia į dokumentų valdymo sistemą, taip reikšmingai optimizuodamas procesus“, – apie DI agentų galimybes pasakoja L. Linartas.
Tokios sistemos įgyvendinamos jau dabar. Jos šiandien dažniausiai paremtos progaminėmis API integracijomis.
„Šios sąsajos – patikimos, veikia paprastai, todėl sumažina klaidų tikimybę ir padidina greitaveiką. Vis dėlto DI sistemų integravimui reikalingi programavimo darbai kelia tokių sprendimų kainą“, – pastebi L. Linartas.
Tačiau vos prieš kelias savaites pasirodė kitas būdas, įgalinantis DI ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti veiksmus. DI modelis „Claude“ pristatė sprendimą, kurio dėka DI agentas gali naudotis kompiuteriu taip, kaip tai darytų žmogus, t. y., „žiūrėti“ į ekraną darydamas momentines ekrano kopijas, judinti žymeklį, spausti mygtukus ir rašyti tekstą.
„Šiuo atveju nereikia integravimo darbų, galite imti ir naudoti šias naujas DI automatizacijas toms sistemoms, su kuriomis dirba jūsų darbuotoai. Tai įgalina daug lengvesnį ir platesnį DI naudojimą versle. Vis dėlto tai yra labai nauja technologija, todėl natūralu, kad tokie sprendimai kol kas bus lėtesni ir darys daugiau klaidų, nei įdiegti integracijų metodu.“
Devynis kartus pagalvok, o tik dešimtą diek DI
Realiu laiku balso ir teksto pokalbiuose dalyvaujantį ir įvairias užduotis padedantį atlikti DI asistentą vystančios „isLucid“ įkūrėjas Vytenis Pakėnas tvirtina, kad galvojant apie verslo procesų automatizaciją, pirmiausia reikia suprasti, jog DI diegimas nėra lygus informacinių sistemų projekto įgyvendinimui:
„Klaida manyti, kad diegiant DI užtenka išbandyti sprendimą maža apimtimi ir tuomet jį „paleisti“ visoje organizacijoje. Pradinė sprendimo kaina tuomet gali išaugti kartais. Vertinant DI atsiperkamumą, reikia apgalvoti, kaip atrodys plataus masto sprendimo įgyvendinimas, – sako jis. – Pavyzdžiui, jeigu išbandėte pokalbio robotą vieno klausimo kontekste, kiek kainuos informacijos paruošimas visais galimais klausimais, kuriais klientas gali kreiptis į organizaciją? Be to, kitaip nei informacinių sistemų projektuose, DI diegime frazė „sutvarkysime vėliau“ neveikia – nepadėjus teisingų pagrindų, sprendimai paprasčiausiai neveiks.“
Vertinant DI sprendimų kaštus, dažnai netiksliai numatoma, kokių vidinių įmonės resursų reikės optimizacijai įgyvendinti. Kalba eina ne tik apie technologinius resursus, primena V. Pakėnas: „Reikia verslo įsitraukimo, nes reikia peržiūrėti procesus ir paruošti komandą. Dar didesnė dedamoji yra kokybės kontrolė – kas ir kaip tikrins, ar DI sprendimas veikia? Turime klientų, kurie kasdien sulaukia tūkstančio laiškų. Kas peržiūrės praėjusio mėnesio laiškus ir įvertins, ar DI juos suklasifikavo teisingai ir nukreipė pas tinkamus žmones? Visa tai reikia įvertinti skaičiuojant DI atsiperkamumą.“
Nepaisant visų iššūkių, vargu, ar šiandien įmonės gali sau leisti nesidomėti galima DI nauda. Populiarėjant DI sprendimams, Lietuvoje veikiančių verslų konkurentų gretos sparčiai auga.
„Iš kitos rinkos ateinančiam konkurentui sukurti banerius lietuvių kalba dabar kainuoja vargiai dešimtadalį to, kiek kainavo anksčiau. Panaši situacija su internetinėmis svetainėmis – paruošti versiją lietuvių kalba yra greita ir pigu. Nedaug kainuoja ir naujos kalbos integravimas į kalbos roboto sprendimą. Jeigu neinovuojate, konkurencinė aplinka jus gali ne tik pavyti, bet ir aplenkti“, – aiškina V. Pakėnas.
Nuo ko pradėti, o kada DI sakyti „ne“?
Dirbtinis intelektas tobulėja, bet dar tikrai nėra tobulas. Klaidų pasitaiko ne taip retai, kaip norėtųsi, todėl renkantis DI sprendimus reikia įvertinti rizikas, sako NFQ vyriausiasis inžinierius Kazimieras Butkus.
„Šiuo metu patarčiau automatizuoti tik tuos procesus, kuriuose nereikalingas šimtaprocentinis tikslumas. Generatyvinis DI ne visada pateikia tą patį rezultatą, – teigia jis. – Pavyzdžiui, jei iš el. laiško reikia išrinkti raktažodžius, DI vieną kartą gali pateikti vienus, kitąkart – šiek tiek kitokius žodžius. Ypač tai pasimato naudojant keletą skirtingų kartų DI modelių. Todėl tose srityse, kuriose būtinas ypatingas nuoseklumas, DI sprendimai gali netikti.“
Vis dėlto nebūtina laukti, kol DI modeliai pasieks tobulybę – nemažai naudos verslas gali gauti jau dabar, primena Linas Linartas: „Dažnai įmonės nori pilnai automatizuoti procesus, o sužinojusios, kad žmogaus įsikišimas vis tiek bus reikalingas, nusivilia. Bet jei automatizuotume bent kažkurią proceso grandį, per metus efektyvumo prasme galėtume pasiekti labai daug. Jei su DI dirbsime kaip su jaunesniuoju kolega, kurio atliktą darbą reikia ne atlikti patiems, o tik patvirtinti, vis vien sutaupysime daug laiko ir pastangų.“
Tad nuo ko pradėti įmonės DI kelionę? K. Butkus rekomenduoja pradėti nuo mažesnių projektų: „Iškart negalvokite apie visų verslo sistemų automatizavimą – verčiau rinkitės vieną procesą ar jo dalį, kuri užtrunka ilgiausiai ar kainuoja daugiausiai. Pradėkite nuo esamų DI sprendimų ir integruokite juos į tas sistemas, kurias jau naudojate įmonėje. Taip pat išmokykite ar paskatinkite savo darbuotojus išmėginti DI įrankius, kad ir tą patį „ChatGPT“. Pradėti naudotis DI tikrai nereikia tūkstančių.“
Darbui su DI įmonėje net nebūtina turėti išteklių valdymo sistemos. Pasak L. Linarto, pradžiai pakanka ir „Excel“ ar „Google Sheets“ formatų, o įmonių neturėtų gąsdinti nei DI taikymo kainos, nei galimos DI klaidos.
„Mes NFQ taip pat turime pokalbių robotą. Metų pradžioje viena užklausa kainavo apie centą – dabar ji pigesnė daugiau nei 10 kartų. Bendra šių technologijų tendencija yra ta, kad jų kaina nuolat krenta. Kas šiandien atrodo per brangu, po pusmečio gali būti pigu – ypač išlaidas lyginant su nauda, kurią gausite automatizavus procesus“, – teigia NFQ inžinerijos vadovas.
