Nemokamos interneto enciklopedijos „Wikipedia“ įrašas apie Albertą Einšteiną atrodo labai neblogai. Aprašytas kiekvienas mokslininko gyvenimo etapas nuo vaikystės iki pat mirties, papasakota koks buvo šio fiziko santykis su politika, religija ir mokslu. Sudarytas sąrašas jo garbei pavadintų dalykų, apie jį parašytų knygų ir sukurtų filmų. Bet yra vienas „kabliukas“: nežinia, ar tai, kas parašyta, tikrai yra tiesa...
Nemokamos interneto enciklopedijos „Wikipedia“ įrašas apie Albertą Einšteiną atrodo labai neblogai. Aprašytas kiekvienas mokslininko gyvenimo etapas nuo vaikystės iki pat mirties, papasakota koks buvo šio fiziko santykis su politika, religija ir mokslu. Sudarytas sąrašas jo garbei pavadintų dalykų, apie jį parašytų knygų ir sukurtų filmų. Bet yra vienas „kabliukas“: nežinia, ar tai, kas parašyta, tikrai yra tiesa, rašo newscientist.com.
Tai yra problema, su kuria susiduria kiekvienas „Wikipedia“ straipsnis. Kiekvienas lankytojas gali redaguoti bet kurį įrašą bet kuriuo metu, todėl šių įrašų skaitytojai iš esmės negali pasakyti, ar tai, ką jie mato, iš tiesų yra išsamus ir teisingas straipsnis, o gal tai straipsnis, kurį kas nors įdėjo turėdamas piktų kėslų ar suredagavo mėgindamas iš to gauti asmeninės naudos.
Todėl dabar, nors šios enciklopedijos apimtys yra milžiniškos, ji yra įgijusi gerą reputaciją, ją kasdien aplanko 7 proc. visų interneto vartotojų, enciklopedijoje esanti informacija vis dar yra vertinama atsargiai.
Bet po kiek laiko tai gali pasikeisti. Per keletą pastarųjų metų imtasi įvairiausių priemonių, kurių tikslas buvo sumažinti vandalizmo grėsmę ir padidinti visuomenės pasitikėjimą nemokama enciklopedija.
Praėjusį mėnesį nepriklausomai nuo „Wikipedia“ buvo pabaigtas projektas, pavadintas „WikiScanner“, kurio tikslas – leisti žmonėms suprasti kokia buvo įrašus redagavusių asmenų motyvacija, nes parodydavo kokioms organizacijoms priklauso kompiuteriai, iš kurių atlikti straipsnių pakeitimai. Tuo tarpu „Wikimedia Foundation“ – labdaros organizacija, prižiūrinti enciklopediją – dabar teigia, kad rengiamasi išbandyti keletą naujų patikimumą didinančių galimybių.
Įdiegus šiuos pakeitimus enciklopedija iš apytikslio vadovo galėtų tapti patikimu informacijos šaltiniu. Bet taip pat šie pakeitimai gali pakirsti šaknis toms galimybėms, kurios paskatino žmonės prisidėti prie enciklopedijos kūrimo. Bet kuriuo atveju, viskas paruošta „Wikipedia 2.0“ pasirodymui.
Ribojamas informacijos skelbimas
Pirmosios naujienos apie enciklopedijos atnaujinimą viešumoje pasklido rugpjūčio mėnesį, kai vienas iš enciklopedijos įkūrėjų Jimmy Walesas paskelbė, jog bus keičiami informacijos publikavimo apribojimai vokiškoje enciklopedijos versijoje. Tačiau paaiškėjo, kad tokių pakeitimų įdiegimas nėra toks paprastas, kaip atrodė iš pradžių ir iki šiol niekas nepasikeitė. Yra žinoma, kad pirmuosius pakeitimų bandymus enciklopedijos saugotojai pradės dar šį mėnesį.
Šis pokytis enciklopedijai būtų labai ryškus. Šiuo metu visi paprastų vartotojų atlikti straipsnių pakeitimai yra nedelsiant matomi visiems kitiems vartotojams. Naujojoje versijoje bus įsteigta atskira „patikimų“ vartotojų grupė, kuriai priklausantys asmenys straipsnius galės keisti nedelsiant.
Kad užsitarnautų „patikimo“ asmens statusą, vartotojai turės parodyti savo ištikimybę nemokamai enciklopedijai ir, tarkime, per 30 dienų atlikti 30 pakeitimų enciklopedijoje. Neįgijus patikimo vartotojo statuso, jų pakeitimai turės laukti tol, kol nebus patikrinti patikimo redaktoriaus. Redaktoriui tereikės užmesti akį ir nuspręsti, ar pakeitimai nėra vandalizmas, o tuomet šiuo pakeitimus bus leidžiama matyti ir visiems paprastiems vartotojams.
Tai, be abejo, sumažins kai kurių skaitytojų nepatiklumą. Daugumos piktybinių straipsnių pakeitimų požymis yra paprasčiausi vandališki veiksmai – pavyzdžiui, didelių teksto fragmentų ištrynimas. Ateityje tokie pakeitimai nebus matomi paprastiems skaitytojams.
Tačiau šios priemonės turės ir savo kainą. Nauji vartotojai gali būti kiek atbaidyti nuo dalyvavimo projekte, nes jie nepajus pasitenkinimo, kuris užplūsta pamačius, kad jų redaguotas teksto fragmentas nedelsiant matomas visiems interneto vartotojams. Tai gali sumažinti projekto redaktorių kiekį bei sukurti klasių sistemą, kuri atskirtų dažnus vartotojus nuo skaitytojų.
Patikimi redaktoriai, kurių kiekis turėtų būti apie 2000, taip pat gali susidurti su per dideliu, jiems neaprėpiamu pakeitimų, kuriuos reikia įvertinti, kiekiu.
Taip pakeistos bus ne visos enciklopedijos versijos, sakė Erikas Mulleris iš „Wikimedia Foundation“. Vokiškos versijos redaktoriai yra patenkinti, kad bus sukurta enciklopedijos rašytojų hierarchija, o angliškos versijos redaktoriai labiau vertina laisvą požiūrį. Todėl angliškos versijos skaitytojai tikriausiai matys paskutinę įrašo versiją, kurią redaktoriai bus įvertinę kaip tikrą pakeitimą, o ne vandalizmą.
Redaktoriai balsuos
Tiems įrašams, kurių netikslumas nebus akivaizdus – galbūt dėl to, kad jie bus šališki ir palankūs kokiai nors suinteresuotai pusei – yra sukurtas kitas priežiūros įrankis. Jis suteikia galimybę atrinktai redaktorių grupei (greičiausiai – susietai su tam tikra žinių sritimi) balsuoti dėl to, ar verta straipsnį pripažinti aukštos kokybės informacija.
Skaitytojai ir toliau matys paskutinio atnaujinimo įrašo versiją, bet taip pat bus pateikta ir nuorodą į aukštos kokybės informacijos versiją, jei tokia egzistuos.
Tikrins ir programa
„Wikipedia“ atnaujinimai bus susiję ne tik su redaktorių darbu – kiekvieno straipsnio teksto fragmentams bus automatiškai suteikiamas patikimumo vertinimas. E. Mulleris teigia, kad naujoji sistema į „Wikipedia“ bus įdiegta per artimiausius du mėnesius. Skirtingų kalbų enciklopedijos prižiūrėtojai šiuos pasikeitimus galės naudoti jei manys, kad jie yra reikalingi.
Programinę įrangą, automatiškai vertinančią tekstą, sukūrė Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) atstovas Luca de Alfaro su kolegomis. Ši įranga pradeda darbą suteikdama kiekvienam prie „Wikipedia“ kūrimo prisidėjusiam asmeniui patikimumo vertinimą pagal asmens įrašų ir pakeitimų istoriją. Tiems asmenims, kurių įrašai ilgą laiką būna neredaguojami kitų asmenų, būna suteikiami aukšti patikimumo vertinimai, o tie, kurių indelis netrukus būna pakeičiamas, gauna žemus patikimumo vertinimus.
Esmė tame, kad jei įrašo pakeitimai yra naudingi ir tikslūs, tuomet labiau tikėtina, kad jie nebus keičiami vėliau redaguojant įrašą, o netiksli ir piktybiška informacija greičiausiai bus pakeista. Todėl vartotojai, kuriantys ilgai išliekančius įrašus, tikriausiai yra patikimi. Naujiems vartotojams automatiškai suteikiamas žemiausias patikimumo įvertinimas.
L. de Alfaro įrodė, kad programinės įrangos ir žmonių vertinimai koreliuoja tarpusavy. Panaudodama duomenis iš itališkos „Wikipedia“ versijos, jo programinė įranga suteikė patikimumo vertinimus redaktoriams pagal tai, kokie pastovūs buvo jų pateikti įrašai, o vėliau paprašė savanorių įvertinti tų redaktorių pateiktus įrašus. Redaktorių, kurių patikimumo vertinimas buvo tarp mažiausių 20 procentų, įrašai 6 kartus dažniau buvo vertinami kaip blogi nei redaktorių su aukštesniais vertinimais.
Suteikus patikimumo vertinimą visiems redaktoriams, programinė įranga, pasinaudodama šia informacija, vertintų teksto fragmentus. Jei visas įrašas būna pateiktas vieno asmens ir nebūna redaguojamas, tuomet įrašas paveldi autoriaus patikimumo vertinimą. Jei tekstas būna redaguojamas keletą kartų, tai tekstas vertinamas įskaičiuojant visų įrašo autorių patikimumą. Jei keičiant įrašą tam tikras fragmentas nebūna keičiamas, tam nepakeistam fragmentui suteikiamas aukštesnis patikimumo vertinimas.
Ši sistema gali būti nepalanki redaktoriams, kurie ištaiso vandališkus pakeitimus, nes tie patys vandalai gali labai greitai pakartoti savo nepageidaujamus veiksmus. Siekiant tai minimizuoti, redaktoriaus patikimumo vertinimas bus mažinamas tik tuo atveju, jei kito redaktoriaus vertinimas yra aukštas.
Įvertinus visą tekstą, programinė įranga savo vertinimus surūšiuos atitinkamai nuspalvindama tekstą. Tamsesnis teksto fonas atitiks žemesnį teksto vertinimą. Tokiu atveju skaitytojai perbėgę akimis per visą įrašą nesunkiai supras, kuriomis to įrašo dalimis pasitikėti verta, o kurias derėtų vertinti atsargiau.
Tačiau automatizuota veikla turi savo trūkumų. Nauji redaktoriai gali jaustis nevertinami ir nepageidaujami, jei pamatys, kad jų ką tik pateiktas įrašas pagal nutylėjimą yra įvertintas kaip nepatikimas ir abejotinos kokybės. Aukštas vertinimas taip pat gali turėti savo trūkumų – žmonės gali pradėti ieškoti būdų dirbtinai ir neužtarnautai padidinti savo vertinimą. Nors L. de Alfaro redaktorių vertinimų viešai neskelbs, „Wikipedia“ kodas yra atviras, todėl kiekvienas asmuo, turintis algoritmo kopiją, gali patikimumo reitingus paskelbti pats.
E. Mulleris teigia, kad optimalus būdas padidinti „Wikipedia“ patikimumą tikriausiai būtų vartotojų patikimumo vertinimo ir automatizuoto vertinimo derinys. „Galėtume sukurti ženkliuką, kuris nurodytų, kad skaitomo teksto versijoje vandališkų pakeitimų tikimybė maža, o taip pat ženkliuke būtų nurodyta, ar taip nusprendė žmogus, ar kompiuteris. Darant viską kiek įmanoma paprasčiau tai yra mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė E. Mulleris.
Kas yra įrašų autoriai
„Wikipedia“ netikslumų ir vandalizmo apraiškas enciklopedijoje sieks mažinti dviem būdais, bet praėjusį mėnesį pradėjęs veikti tinklalapis galėtų tapti kitokios rūšie nepageidaujamo elgesio „gesintuvu“ – tame tinklalapyje nurodoma kokie pataisymai buvo atlikti šališkai.
„WikiScanner“ suteikia žmonėms galimybę išsiaiškinti iš kokios organizacijos atlikti „Wikipedia“ įrašų pakeitimai pagal IP adresą kompiuterio, iš kurio atsiųstas atnaujintas ir „Wikipedia“ viešai rodomas įrašas. Kompiuterio IP adresas patikrinamas kitoje duomenų bazėje, kuri susieja adresą su organizacija.
Šis tinklalapis jau nurodė, kad „Fox News Network“ darbuotojai pašalino šio naujienų kanalo korespondentus kritikavusius straipsnio fragmentus. Taip pat nustatyta, kad bendrovės „Diebold“, gaminančios balsavimo aparatūrą, darbuotojai trynė tuos įrašo fragmentus, kuriuose išdėstytos abejonės balsavimo aparatūros patikimumu.
Vienas iš „Wikipedia“ įkūrėjų J. Walesas mano, kad tinklalapio įtaka gali dar labiau išsiplėsti. Galima būtų sukurti panašią „Wikipedia“ enciklopedijoje naudojamą sistemą, kuri kiekvienam straipsnį redaguojančiam asmeniui parodytų įstaigos, kurioje jis yra, pavadinimą ir paaiškintų, kad šis pavadinimas bus žinomas kiekvienam, kuris to norės. Galbūt kai kuriuos ne visai skaidrių tikslų turinčius asmenis tai privers permąstyti savo veiksmus.
Jei tokia sistema enciklopedijoje jau veiktų, tai tikriausiai prestižinių įstaigų darbuotojai nebūtų palikę savų pakeitimų įrašė apie dabartinį JAV prezidentą. BBC darbuotojas George‘o W. Busho vidurinį vardą pakeitė į „Wanker“ (liet. onanistas), o „The New York Times“ redakcijoje buvęs asmuo tiesiog pridėjo savo žodžius „jerk jerk jerk“ (liet. timpt timpt timpt).
