Jei ieškote unikalumo ir originalumo, socialinių tinklų pasaulyje greitai to rasti nebepavyks. Pastarosiomis savaitėmis pristatytas kontraversiškas „Substack“ atnaujinimas platformą pamėgusius rašytojus nori paversti vaizdo įrašų transliuotojais, o kameros programėle prisistatinėjusi „Snapchat“ įrodė sekanti „TikTok“ pėdomis. 
Jei ieškote unikalumo ir originalumo, socialinių tinklų pasaulyje greitai to rasti nebepavyks. Pastarosiomis savaitėmis pristatytas kontraversiškas „Substack“ atnaujinimas platformą pamėgusius rašytojus nori paversti vaizdo įrašų transliuotojais, o kameros programėle prisistatinėjusi „Snapchat“ įrodė sekanti „TikTok“ pėdomis. Nors šios transformacijos gali nepatikti užkietėjusiems minėtų platformų gerbėjams, „Telia“ atstovai mano, kad tai nebūtinai yra blogas dalykas.
„Socialinių tinklų rinka šiandien yra žiauri ir negailestinga. Įvairios tendencijos išpopuliarėja labai greitai, o paskui jas nespėjančių ar savo kryptį išlaikyti nusprendusių platformų auditorija pamažu pradeda trauktis. Tai puikiai parodė jaunimo apleisto „Facebook“ pavyzdys ir nišinio tinklo etiketės bėgant metams taip ir nesugebėjęs atsikratyti „Clubhouse“. „Substack“ ir „Snapchat“ pokyčiai demonstruoja, jog socialinių tinklų arenoje šiandien karaliauja vaizdo įrašai, prieš kuriuos bejėgiai tiek tekstai, tiek nuotraukos. Kita vertus, naujos turinio kūrimo galimybės galimai suteiks šansą konservatyviems kūrėjams išbandyti naujus kanalus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
Nuo naujienlaiškių – prie transliacijų
Pasak M. Baltušio, „Substack“ prieš kelerius metus išpopuliarėjo kaip socialinis tinklas, bet kokio lygio rašytojams suteikiantis galimybę dalintis savo kūryba su juos sekančiais prenumeratoriais. Pastarieji nemokamai arba už nedidelį mėnesinį mokestį čia gali rasti paties įvairiausio turinio, pradedant išankstinėmis, dar leidyklų nepasiekusių knygų ištraukomis ir baigiant kokybiškomis politinių įvykių analizėmis.
Nors su kelių dešimčių milijonų auditorija „Substack“ nė iš tolo negali lygintis su „Facebook“ ar „X“ gigantais, stabilų šio socialinio tinklo augimą garantavo originalus formatas. Vartotojai gana greitai įvertino, kad nuo reklamos užsakovų ir redaktorių nepriklausančiu unikaliu turiniu jie gali mėgautis patogiai, be blaškančių reklamų ir parazitinių vaizdo įrašų. Todėl tokia draugiška ir neįpareigojanti koncepcija „Substack“ padėjo sėkmingai pritraukti kituose socialiniuose tinkluose nesutinkamų autorių.
Tačiau rašytojų socialiniu tinklu „Substack“ pabuvo neilgai. Jau prieš porą metų platformos vadovybė pradėjo eksperimentuoti su garsinėmis tinklalaidėmis, o šių metų rugsėjo viduryje „Substack“ didžiausias auditorijas renkantiems kūrėjams debiutavo su galimybė vykdyti gyvas video transliacijas. Socialinis tinklas tai pristato kaip dar vieną galimybę stiprinti ryšį su savo sekėjais bei bendradarbiauti su kitais kūrėjais, organizuojant bendras sesijas.
Pasibaigus transliacijai, ji bus išsaugota autoriaus juodraščiuose, iš kur bus galima pasirinkti, ar jos įrašu pasidalinti su transliacijos nespėjusiais pažiūrėti prenumeratoriais. Skelbiama, jog gyvų transliacijų funkcionalumą per ateinantį mėnesį turėtų gauti visi „Substack“ autoriai.
Daugeliui gali kilti klausimas, kodėl „Substack“ veržiasi į rinką, kurioje dominuoja „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“, bet tam nėra vieno atsakymo. Socialinio tinklo valdytojų teigimu, gyvos transliacijos, suteikdamos sekėjams šansą užduoti savo klausimus, didina turinio interaktyvumą bei leidžia „Substack“ kūrėjams apsieiti be „Twitch“ ir kitų papildomų platformų naudojimo.
„Tačiau kur kas įtikinamesnė šių pokyčių priežastis – ribotas tekstinio turinio patrauklumas. „Substack“ tokiu būdu tarsi netiesiogiai pripažįsta, kad užauginti didelę auditoriją skelbiant vien tik straipsnius šiandien yra labai sudėtinga užduotis, todėl sėkmingai monetizuoti savo kūrybą norintiems kūrėjams neišvengiamai tenka atsigręžti į vaizdo įrašų kanalą. Net jeigu jie tokios galimybės nesvarstė pramoginio turinio pripildytoje „TikTok“ ar „Instagram“ aplinkoje, „Substack“ atnaujinimas tarsi duoda švelnų spyrį naujus vandenis išbandyti su juos jau žinančiais ir vertinančiais prenumeratoriais“, – aiškina „Telia“ atstovas
„Snapchat“ palietusi „TikTokizacija“
„Snapchat“ ilgus metus garsėja kaip vienas labiausiai užsispyrusių socialinių tinklų. 2013 m. platforma drąsiai atmetė „Facebook“ bandymus ją įsigyti ir sėkmingai atsilaikė konkurencinėje kovoje prieš daugelį jos funkcijų nukopijavusį „Instagram“. Net ir praėjus dešimtmečiui, daugiau nei pusę jos vartotojų ir toliau sudaro jaunimas, kas įrodo „Snapchat“ gebėjimus įtikti reikliausiai bei inovatyviausiai auditorijos grupei.
Ilgus metus programėlė netgi vengė save vadinti socialiniu tinklu ir nuolat pabrėždavo esanti „kameros aplikacija“. Siūlydama gausybę filtrų ir papildytos realybės efektų „Snapchat“ sukūrė laisvę dalintis pačiomis kūrybingiausiomis nuotraukomis bei vaizdo įrašais, kurie nepalikdami pėdsako automatiškai išsitrina po tam tikro laiko. Vis dėlto net ir šiam rinkos „chuliganui“ galiausiai nepavyko pasipriešinti „TikTok“ įtakai.
Didžiausiu platformos istorijoje tituluojamame atnaujinime pagrindinis dėmesys nuo legendinių „Snapchat Stories“ pamažu perkeliamas trumpiems „TikTok“ formato klipams. Nepaisant to, kad kaskart atvėrus programėlę ir toliau atsivers kameros langas, „Snapchat Stories“ nebeturės atskiro puslapio ir atsidurs toje pačioje „For You“ naujienų juostoje, kaip ir „Spotlight“ – „Snapchat“ vystomas „Instagram Reels“ bei „TikTok“ trumpų vaizdo įrašų atitikmuo. Klipų srautą valdys nauja „vieninga rekomendacijų sistema“, kuri sugebės kur kas geriau atskirti, kas patinka žiūrovui, taip dar labiau atkartojant „TikTok“ patirtį.
Ekspertų teigimu, vartotojo įtraukimas į nesibaigiančią vaizdo įrašų juostą leidžia jam parodyti kur kas daugiau reklamų, kurios yra pagrindinis „Snapchat“ uždarbis. Toks formatas taip pat padės kur kas efektyviau „prievarta“ parodyti didžiausių „The Wall Street Journal“, „Daily Mail“ ir kitų didžiausių žiniasklaidos kompanijų kuriamą turinį, generuojantį geriausias pajamas iš reklamos užsakovų.
„Tokių prieštaringai vertinamų socialinių tinklų transformacijų artimiausiu metu išvysime ir daugiau. Mažesnių platformų administracijos greičiausiai jaučia neturinčios prabangos vaikytis unikalumo, rizikuodamos prarasti pajamas ir savo auditorijas. Bet smulkesnių žaidėjų pasitraukimas iš rinkos visuomenei greičiausiai padarytų kur kas didesnę žalą, nei dalinis identiteto praradimas, nes vartotojams būtų palikta mažiau pasirinkimo galimybių, o socialinių tinklų pasaulyje įsitvirtintų vos keli dideli žaidėjai, galintys valdyti visą rinką ir formuoti sau palankias tendencijas“, – svarsto „Telia“ “ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
