Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali pasitarnauti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą? 
Įrenginys, naudotas sukurti filmui „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), kurti automobilių modeliams, prognozuoti orui, o prasidėjus pandemijai – greičiau atrasti vakcinas ir vaistus nuo COVID-19. Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali pasitarnauti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro (VU MIF STSC) IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug.
VU nuotr.
Spinta su daug šviesyčių ir laidų
Grikietė prisimena, kaip prieš dešimtmetį, atstovaudama vieną VU vykdomą projektą, ji lankėsi susitikime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pirmą kartą suprantamai apibrėžė kitiems, kas yra superkompiuteris.
„Jūsų nešiojamas kompiuteris rytojaus orus apskaičiuotų per 2 savaites, o mūsų superkompiuteris – per 2 valandas“, – apie superkompiuterio ypatybes tuomet pasakojo ji.
Ilgametė fakulteto darbuotoja pamena ir moksleivių reakcijas ekskursijų VU MIF metu pamačius superkompiuterį: „Tai kad čia spintos su daug šviesyčių ir laidų.“
Darbas su technologiniais resursais neapsieina ir be kuriozų. Vienas studentas nusprendė praturtėti – vaikinas sumanė užsiimti kriptovaliutų kasyba, pasinaudodamas VU superkompiuteriu.
„Tai nebuvo mokslinių tyrimų užduotis, studentas bandė tokiu būdu užsidirbti. Deja, šis bandymas jam baigėsi griežtu papeikimu“, – komišką istoriją prisimena A. Grikietė. Studentui taip pat teko susimokėti už superkompiuteriu „išdirbtas“ valandas.
Kainos siekia nuo kelių iki šimtų milijonų
VU MIF lektorius Eduardas Kutka skaito paskaitas, pranešimus ir veda ekskursijas prie VU priklausančio superkompiuterio. Apie šį įrenginį jis sulaukia daug smalsių moksleivių ar suaugusiųjų klausimų. Tarp populiariausių – kiek toks įrenginys kainuoja. Anot lektoriaus, kainų amplitudė yra plati ir priklauso nuo kompiuterio galingumo.
„Toks, kurį turi VU, kainuoja kelis milijonus eurų, o patys galingiausi gali atsieiti ir šimtus milijonų. Viena iškart nematomų kainos dalių yra kasmėnesinė elektros ir aptarnavimo kaina. Kai kurie kompiuteriai naudoja po keliasdešimt megavatų elektros – įsivaizduokite, kiek kainuos norint ją apmokėti“, – žiniomis dalinasi ekspertas.
VU MIF lektorius Eduardas Kutka prie superkompiuterio. VU nuotr.
Norint, kad toks įrenginys stabiliai veiktų, gali netgi tekti šalia pasistatyti elektrinę. Pagal 2024 m. birželį sudarytą sąrašą šiuo metu galingiausiam JAV Ouk Ridžo nacionalinėje laboratorijoje veikiančiam „Frontier“ superkompiuteriui reikia net 22,786 kW elektros.
„Šalys, kurios gali sau tą leisti, keičia ar atnaujina superkompiuterius kas maždaug 5-erius metus. Nors įvykus kelioms finansinėms krizėms jų naudojimo laikas pailgėjo, ir dabar kai kurie superkompiuteriai naudojami ir 10 metų“, – sako E. Kutka.
Galimybės pritaikomos ir moksle, ir versle
Superkompiuteriai gali būti plačiai išnaudojami verslo pasaulyje. Jų pritaikymo spektras itin platus: superkompiuteriai gali būti naudojami dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritims plėtoti, taikomi klientų aptarnavimo sferoje, taip pat rinkodaros ir finansų prognozėms. Tokie resursai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, optimizuoti procesus ir kurti inovacijas.
Šis ypatingas kompiuteris gali pasitarnauti ir mokslo žmonėms. VU MIF alumnė Jaunė sako, kad prie puikaus jos bakalauro darbo parašymo ženkliai prisidėjo galimybė pasinaudoti superkompiuteriu – reikalingus rezultatus ji galėjo gauti daug greičiau.
„Turint tokius resursus galima išbandyti įvairesnių modelių, funkcijų, kurios aprašytos akademiniuose darbuose, yra daugiau galimybių ne tik atkurti moksliniuose straipsniuose minimus modelius, tačiau ir pačiai pamodifikuoti juos ar sukonstruoti kažką naujo“, – VU suteiktomis galimybės džiaugiasi ji.
