Diskusijos apie tai, kad dirbtinis intelektas kada nors užvaldys pasaulį, tęsiasi jau seniai. Tačiau dažniausiai kalbama apie stiprų DI – tokį, kuris turėtų savo protą ir sąmonę.
Ši tema dažnai siejama su scenarijais, primenančiais filmus, kur superkompiuteriai tampa pagrindiniais priešininkais.
Kol kas tokio scenarijaus dar nėra realus, bet silpnas dirbtinis intelektas, kuris sprendžia siauresnius uždavinius, jau dabar turi didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, neretai keičiant jį iš esmės – su mūsų pačių pagalba. Štai keletas pavyzdžių, kaip tai vyksta.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Informacinių burbulų kūrimas
Interneto svetainių, socialinių tinklų ir kitų interneto platformų tikslas – pritraukti ir išlaikyti vartotojus, kad jie praleistų kuo daugiau laiko ir sugrįžtų.
Tai skatina didesnį platformos populiarumą ir pajamas iš reklamos. Tad natūralu, kad svetainės, naudojančios algoritminę, o ne chronologinę turinio pateikimo sistemą, siūlo jums tai, kas pagal dirbtinio intelekto yra įdomiausia, remiantis jūsų ankstesniu elgesiu internete.
Ryškiausi pavyzdžiai – muzikos ar vaizdo paslaugų platformos. Pavyzdžiui, jei pradėsite žiūrėti kelis kriminalinės tematikos vaizdo įrašus, „YouTube“ netrukus pasiūlys dar daugiau panašaus turinio. Atrodys, kad viskas internete sukasi tik apie šią temą, nors iš tiesų platformoje slypi įvairus turinys, nuo vaikų žaislų apžvalgų iki pamokų, kaip sukonstruoti žvaigždžių laivą iš konstruktorių.
Tekstinės informacijos atveju situacija sudėtingesnė, bet vis tiek panaši. Naujienų srautai bus formuojami taip, kad būtų pabrėžta viena ar kita nuomonė. Jei norėsite išsamesnės informacijos, turėsite ieškoti patys, tačiau tai reikalauja pastangų. Dauguma iš mūsų gyvena pasaulyje, kurį formuoja algoritmai, nors mes patys taip pat prisidedame prie to vaizdo formavimo.
Algoritmai lemia ne tik tai, kokį turinį matome, bet ir tai, kaip jis kuriamas. Kai kurie tekstai ar vaizdo įrašai kuriami taip, kad juos lengvai atpažintų dirbtinis intelektas, ir tai veikia ne tik jų struktūrą, bet ir mūsų pačių kalbą.
Moderni informacija taip pat yra socialiniai tinklai, draugai ir blogeriai. Todėl mes dažnai atsiduriame informaciniame burbule, apsupti žmonių, kurie mąsto panašiai kaip mes, nes būtent jų įrašus pamėgstame ir sekame. Tačiau išorėje egzistuoja daug kitokių nuomonių ir interesų.
Dirbtinis intelektas: skatina pirkti
Anksčiau, kad užsinorėtumėte kažko, reikėjo tai pamatyti parduotuvėje ar pas kitus žmones. Šiandien mus nuolat bombarduoja reklamos – baneriai, pranešimai, blogerių įrašai ir kt. Nors esame įpratę ignoruoti didžiąją dalį reklamos, jos vis dar veikia – kitaip įmonės neinvestuotų tiek daug pinigų į reklamą.
Reklamos efektyvumas priklauso nuo algoritmų gebėjimo suprasti mūsų poreikius. Pavyzdžiui, jaunas vyras mažai tikėtina, kad susidomės dantų protezų klijais, nes šiuo metu jam jų nereikia. Tačiau vyresniam žmogui tokia reklama gali pasirodyti aktuali. Algoritmai atsižvelgia į tokius veiksnius kaip amžius ir gyvenimo situacija.
Tarkime, jei moteris socialiniame tinkle pakeičia šeimyninę padėtį į „susituokusi“, ji gali pastebėti, kad jai pradėta rodyti daugiau reklamų su prekėmis nėščiosioms ar mamoms.
Galbūt yra tokių, kurie niekada nesusidomėjo reklama, bet dauguma mūsų vienaip ar kitaip pasiduoda jos įtakai – algoritmai dažnai geriau žino, ko mums reikia.
Maršrutų nustatymas
Tikriausiai prisimenate laikus, kai naudojotės popieriniais žemėlapiais. Dažniausiai jie buvo naudojami geografijos pamokose ar keliaujant dideliais atstumais.
Šiandien viską pakeitė skaitmeniniai maršrutų planuotojai, kurie nurodo, kaip pasiekti kelionės tikslą. Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai visiškai pasitikime maršruto nurodymais iš tokių programų, net nesvarstydami, ar galėtume rasti kitą kelią.
Išlaidų kontrolė
Dinaminis kainų nustatymas – dar viena DI įtaka. Pavyzdžiui, jei sninga, taksi kaina gali staigiai išaugti. Anksčiau tokiose situacijose kainos taip pat kildavo, bet dar buvo galima pasiderėti.
Dabar algoritmai nesuteikia tokios galimybės – belieka tik laukti, kol kaina sumažės, arba priimti ją tokią, kokia yra. Dinaminis kainų nustatymas paveikia ir prekių kainas, kurios keičiasi priklausomai nuo paklausos ir kitų veiksnių. Kartais kainų kilimas gali atrodyti nelogiškas.
Pavyzdžiui, vienu metu biologijos knyga buvo parduodama už daugiau nei milijoną dolerių, nors naudoti egzemplioriai kainavo tik keliasdešimt dolerių. Algoritmai, sekdami konkurentų kainas, nenormaliai pakėlė sumas, kol jos tapo absurdiškai didelės.
Nors tai gali būti algoritmų klaida, tai puikiai iliustruoja, kaip kinta kainos ir kodėl. Galiausiai, mes galime išleisti daugiau arba mažiau, tiesiog apsipirkdami skirtingomis dienomis.