Šiandien daugelis jau neabejoja dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis ir nauda – net 83 proc. įmonių visame pasaulyje tiki, kad jis suteikia konkurencinį pranašumą. Tačiau Lietuvos verslai kol kas dar minimaliai išnaudoja DI ir jo galimybes verslo plėtrai.
Šiandien daugelis jau neabejoja dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis ir nauda – net 83 proc. įmonių visame pasaulyje tiki, kad jis suteikia konkurencinį pranašumą. Tačiau Lietuvos verslai kol kas dar minimaliai išnaudoja DI ir jo galimybes verslo plėtrai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Kaip į DI žiūri verslininkai ir kodėl į dirbtinį intelektą jie neturėtų numoti ranka, komentuoja „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Nors pasaulinės tendencijos kalba pačios už save, dauguma (66 proc.) Lietuvos smulkių ir vidutinių verslų (SVV) kol kas nemano, kad dirbtinio intelekto sprendimai yra sritis, į kurią reikėtų investuoti. Palyginimui, Estijoje tokios nuomonės laikosi 77 proc. SVV, Latvijoje – 62 proc., rodo balandžio–gegužės mėn. atlikta apklausa.
Dirbtinio intelekto pritaikymas versle
„Nors dauguma į dirbtinį intelektą investuoti neskuba, kai kurie smulkūs ir vidutiniai verslai jau sėkmingai įgyvendina arba planuoja įgyvendinti įvairius DI sprendimus. Pavyzdžiui, Latvijoje DI į savo veiklą integruoja 36 proc. SVV, Lietuvoje – 32 proc., Estijoje – 21 proc.“, – sako ekspertas.
Kai kurios įmonės DI dar tik išbando – tai daro 19 proc. Latvijos, 18 proc. Lietuvos ir 16 proc. Estijos SVV. Anot D. Tamašausko, teigiamai vertinti galima tai, kad verslas bet kokiu atveju jau ieško prie įmonių plėtros prisidėti galinčių DI sprendimų.
„Dirbtinis intelektas gali būti taikomas įvairiausiose verslo srityse, pavyzdžiui, apskaitos ir finansų, klientų aptarnavimo, įdarbinimo, kibernetinio saugumo. Taip pat rinkodaros, logistikos, kai kuriais teisiniais atvejais. Investuodama į dirbtinio intelekto įrankius ir taikydama juos kasdienybėje, įmonė gali pralenkti savo konkurentus, taigi delsti nereikėtų“, – pažymi ekspertas.
Anot D. Tamašausko, užsienio verslas DI taiko žymiai dažniau.
„Pavyzdžiui, vienos nedidelės namų dekoro prekių įmonės savininkai, pasitelkdami DI pokalbių robotą, ėmė teikti savo klientams asmenines prekių rekomendacijas. Jie robotą integravo į įmonės svetainę ir mobiliąją programėlę – čia buvo stebima kliento naršymo istorija ir pirkimo įpročiai. Tuomet iš surinktų duomenų robotas siūlė produktus, teikė stiliaus patarimus, padėjo atlikti užsakymus. Šitaip įmonė savo pardavimus padidino 20 proc., o klientų pasitenkinimą – 15 proc.“, – pasakoja ekspertas.
Augti kartu su DI
Pasitelkdami technologijas, galime palengvinti daugelį darbo procesų, o dirbtiniam intelektui tobulėjant, įmonėms yra geriausia augti kartu su juo, teigia D. Tamašauskas.
„Visiškai suprantama, kodėl kai kurie vis dar prisibijo dirbtinio intelekto. Tai yra pakankamai naujas ir sparčiai kintantis įrankis, kurį išmokti valdyti gali būti nelengva. Tačiau nedideliam verslui idealiausia būtų atrasti pusiausvyrą tarp siekio neatsilikti nuo rinkos tendencijų ir noro optimizuoti kasdienius procesus. Be to, reikėtų nepamiršti DI naudoti atsakingai. Kaip ir bet kur internete, itin konfidencialiais duomenimis dalintis nereikėtų – taip būsite tikri, kad jūsų duomenys saugūs“, – sako D. Tamašauskas.
Pasak eksperto, tikėtina, kad ateityje DI bus naudojamas vis dažniau. Dėl to įmonės, strategiškai taikančios dirbtinį intelektą, laimės produktyvumo, sąnaudų taupymo ir augimo prasme.
