Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su „ChatGPT“ atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje.
Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su „ChatGPT“ atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje – kur technologijos itin didelį pagrindą ir aktualumą įgijo „Covid-19“ pandemijos metu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dirbtinis intelektas gali diagnozuoti
„Kai nėra reguliavimo, atsiranda pilka zona“, – tvirtina „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Erika Žigutė. Pasak advokatės, tiek Lietuva, tiek ir kitos pasaulio šalys atsilieka nuo pažangių technologijų vystymosi, negalvodamos arba nepriimdamos jų reguliavimą bei naudojimą nustatančių įstatymų.
E. Žigutės teigimu, technologijos yra taip pažengusios, kad jau dabar medicinoje gali būti naudojami įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai, kurie padėtų tiek pacientams, tiek medikams.
„Dirbtinis intelektas veikia per duomenų analizę. Jau dabar yra tam tikros technologijos, kurios gali padėti diagnozuoti ligas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali analizuoti radiologines arba odos nuotraukas, nustatyti pakitimus ar jų nebuvimą ir tokiu būdu reikšmingai sumažinti darbo krūvį specialistams, kartu užtikrinant diagnozės tikslumą (tam tikrais atvejais, galbūt, net geresnį nei tai gali padaryti specialistas). Technologijos ir individualizuota medicina turi itin didelį potencialią, ypač siekiant užtikrinti ankstyvą ligos diagnostiką“, – pasakoja teisininkė.
Naudotis pažangiomis technologijomis bijoma
Remdamasi patirtimi, E. Žigutė atskleidžia, kad, nesant reguliavimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikros technologijos yra itin naujos ir pažangios, įstaigos vis dar prisibijo jas naudoti pilna apimtimi.
„Įstaigoms reikia pabrėžti, kad joms nėra draudžiama naudotis dirbtinio intelekto priemonėmis. Kai nėra reguliavimo, visi dvejoja, ar tai leidžiama, taip pat kokia apimtimi. O rizikos, palyginti su kitomis sritimis, sveikatos priežiūroje yra pakankamai didelės“, – teigia „Sorainen“ teisininkė.
Reguliavimo nebuvimas slopina technologijų pažangą, mat jų kūrėjams taip pat atsiranda praktinių trukdžių, ar jų įrankiai galės būti panaudoti praktikoje. „Technologijų kūrėjai dažnai pirma sukuria produktą, vėliau susiduria su teisinėmis jo panaudojimo problemomis. Tai ypač aktualu sveikatos srityje, kur reguliavimo yra itin daug. Reguliavimas, žinoma, buvo sukurtas dar iki technologijų pažangos ir tiesiog atsilieka. Kai reguliavimas nėra aiškus arba nepalankus, daug pastangų reikia įdėti, kad technologiniai sprendimai būtų naudojami pagal paskirtį, todėl iš verslo perspektyvos technologijoms neprisitaikęs reguliavimas reikalauja daug papildomų išteklių“, – pabrėžia ekspertė.
ES priėmė pirmąsias pasaulyje DI veiklos taisykles
Tiesa, šį pavasarį Europos Sąjungoje buvo priimtas Dirbtinio Intelekto aktas – tai pirmosios pasaulyje dirbtinio intelekto veiklą reguliuojančios taisyklės. Naujuoju teisės aktu siekiama skatinti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus subjektus plėtoti ir įsisavinti saugias bei patikimas dirbtinio intelekto sistemas, įskaitant ir medicinos srityje, visoje ES bendrojoje rinkoje.
„Dirbtinio Intelekto aktas medicinos technologijų gamintojams yra itin aktualus, nes jis numato, kad iš esmės visos DI medicinos priemonės yra priskiriamos „didelės rizikos DI“, nustato susijusias pareigas gamintojams, kurias šie turės įgyvendinti, ir reikšmingą atsakomybę jų nesilaikant“.
Lietuva galėtų save pozicionuoti kaip pažangioms sveikatos technologijoms palanki šalis
E. Žigutės teigimu, lyderystės turėtų imtis ir atskirų valstybių politikai, įdiegdami atitinkamas taisykles nacionalinėje teisėje.
„Manau, kad visų pirma reikėtų strateginio politinio sutarimo, kuriuo aiškiai pasakytume, kad norime būti ta šalis, kuri yra palanki ir draugiška technologijų ir dirbtinio intelekto technologijoms. Turime šią žinutę aiškiai ir nuosekliai komunikuoti tiek technologijų kūrėjams, tiek investuotojams. Kai valstybė nustato politiką, tuomet jau galima galvoti ir apie jos įgyvendinimą ir įstatymus, kurie reguliuotų dirbtinio intelekto naudojimą medicinos srityje“, – sako „Sorainen” ekspertė.
Ji pabrėžia, kad medicinos srities reguliavimas Lietuvoje nustatytas jau seniai ir esmingų pokyčių jame nebuvo. Tuo tarpu technologijos veržėsi į priekį ir dabartinės taisyklės nebeatitinka rinkos situacijos. Pabrėžtina, kad taip yra ne tik Lietuvoje, kitos šalys taip pat neskuba spausti greičio pedalo.
Pasak ekspertų, jei šios srities reguliavime valstybė imtųsi iniciatyvos, tai atneštų naudos ir lietuviškoms technologijų įmonėms. Esant palankioms sąlygoms, pradėję vystyti veiklą ir užsitarnavę vardą Lietuvoje, vėliau tokie technologijų kūrėjai galėtų drąsiai žengti ir į pasaulines rinkas, šalia garsiausių inovacijų srities žaidėjų.
