Pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas nerimas dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo. Plinta idėja, kad dirbtinio intelekto sistemos yra į antžmogius panašūs robotai ir kiborgai, kurie yra galingesni už mus ir dėl to mus užvaldys. Tačiau dirbtinis intelektas, pasak skaitmeninių klausimų ir dirbtinio intelekto eksperto Thomo Schneiderio, pirmiausia turi būti matomas kaip trikdanti technologija, iš esmės veikiantis mūsų ekonomiką ir visuomenę, kaip tai padarė variklio išradimas per Pramonės revoliuciją.
Pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas nerimas dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo. Plinta idėja, kad dirbtinio intelekto sistemos yra į antžmogius panašūs robotai ir kiborgai, kurie yra galingesni už mus ir dėl to mus užvaldys. Tačiau dirbtinis intelektas, pasak skaitmeninių klausimų ir dirbtinio intelekto eksperto Thomo Schneiderio, pirmiausia turi būti matomas kaip trikdanti technologija, iš esmės veikiantis mūsų ekonomiką ir visuomenę, kaip tai padarė variklio išradimas per Pramonės revoliuciją.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komiteto pirmininkas yra tas asmuo, kuris tarpininkavo valstybių derybose dėl Dirbtinio akto konvencijos, kaip dirbtinio akto reguliacinio mechanizmo instrumento, sukūrimo.
Tikimasi, kad jau rugsėjo 5 dieną Vilniuje bus pradėta pasirašyti ir Dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės pagrindų konvencija. Šį svarbų tarptautinį dokumentą Vilniuje birželį vykusio tarptautinio renginio „EuroDIG“ minėjo Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić, akcentuodama didelį asmeninį T. Schneiderio indėlį, kad derybos pavyktų.
Žmonės – būtina sąlyga
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto sistemas, T. Schneideris pabrėžia, kad nors jos ir yra skaitmeninio pasaulio varikliai, tačiau už jų vis tiek stovi žmonės, kurie kuria, plėtoja ir įgalina šias sistemas.
„Taigi, mūsų neturi paralyžiuoti baimė dėl nežmogiškų dirbtinio intelekto sistemų. Užuot bijoję, turėtume situaciją vertinti blaiviai, gerbti žmogaus teises ir prigimtį, taip pat remtis tarptautinės bendruomenės vertybėmis ir tokiu būdu susitelkti – sukurti taisykles, leidžiančias pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis žmonijos gerovei. Kaip jau kažkada sukūrėme taisykles, leidžiančias saugiai naudoti vidaus degimo variklius. Šios taisyklės daugiausiai reguliuoja ne pačius variklius, bet automobilius, žmones ir pačią infrastruktūrą. Geriausias pavyzdys – mūsų važiavimas automobiliu“, – įsitikinęs Th. Schneideris, dalyvavęs Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) su partneriais organizuotame tarptautiniame renginyje „EuroDIG“.
Automatizavo pažintines veiklas
Ekspertas primena – prieš du šimtus metų išrastas variklis žmonėms leido pakeisti fizinę jėgą ir pradėjo automatizacijos procesą. Tuo metu dirbtinis intelektas mums leidžia automatizuoti pažintines funkcijas. Varikliai yra pagaminti iš materijos, yra lokalizuoti tam tikrose vietose ir negali būti lengvai transportuojami be pastangų. Dirbtinis intelektas ir duomenys nėra materialūs daiktai, dėl to gali lengvai judėti. Dirbtinis intelektas taip pat negali susidėvėti taip, kaip nusidėvėtų aktyviai naudojamas variklis. Be to, dirbtinio intelekto sistemos gali mokytis ir tobulinti save pačios, priešingai nei varikliai.
„Mano nuomone, dirbtinio intelekto plėtojimas ir naudojimas yra daug labiau dinamiškas ir mažiau prognozuojamas procesas nei variklio išradimas. Dėl to kurdami jam pritaikytas taisykles ir paslaugas privalome į tai atsižvelgti. Deja, šiuo metu mes bandome spręsti globalaus skaitmeninio pasaulio iššūkius su į nacionalinį lygmenį orientuotomis valdžios struktūromis, kurios veikia nuo XIX a., kai buvo išrasti jau minėti varikliai“, – dėsto skaitmenizacijos ekspertas.
Jo nuomone, jei norime sukurti tinkamus taisyklių rinkinius dinamiškai, itin tarpusavyje susijusiai, globaliai, skaitmeninei ir dematerializuotai ekonomikai ir visuomenei, turime kurti daug judresnes ir dinamiškas administracijos sistemas bei politiką.
„Tai nereiškia, kad turime sunaikinti egzistuojančią administracinę tvarką. Svarbiausia, kad ji būtų lanksti ir ekspertai bei suinteresuotos šalys galėtų greitai kartu rasti sprendimus, peržengdami partijos, suinteresuotosios šalies ar net nacionalinius rėmus. Mūsų pasaulyje programos keliauja nuo vienos beta versijos prie kitos, o programinės įrangos atnaujinimai vyksta kasdien. Tad nebegalime tęsti politikos, kai reguliacinių taisyklių peržiūra užtrunka metų metus. Kaip ir sistemos, galime taikyti atnaujinimų metodą, tik per daug trumpesnį laiką, nei dabar. Šį proveržį leistų pasiekti ir mąstymo pokytis – mes turime dirbti ir mąstyti ne kaip pavieniai asmenys, o kaip tinklai. Tik panaudojus kolektyvinį žmonių intelektą įmanoma išvystyti taisyklių rinkinius dirbtiniam intelektui“, – teigia Th. Schneideris, vienas iš interneto valdysenos forumo „EuroDIG“ iniciatorių ir vadovų.
