Dirbtinio intelekto (DI) įrankių sukūrimas ir jų teikiami privalumai atveria naujas galimybes, be kitų, ir švietimo sistemoje bei verčia persvarstyti, koks turėtų būti mokymas(is) DI amžiuje. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytojai dr. Paulius Jurčys ir dokt. Goda Strikaitė-Latušinskaja, dėstydami intensyvų kursą apie duomenų apsaugos teisę, pasitelkė naujausių DI technologijų suteiktas galimybes ir sukūrė savo dirbtinio intelekto žinių avatarus, kuriuos sėkmingai integravo į mokymo procesą, rašoma VU teisės fakulteto pranešime žiniasklaidai.
„Paul AI“ ir „Goda AI“ / Pranešimo žiniasklaidai autorių iliustracija
VU pritaikyta naujovė – DI žinių avatarai
DI žinių avataras – tai dėstytojo skaitmeninis dvynys. Žinių avataro duomenų bazę sudaro mokslininko sukauptos žinios, atlikti moksliniai tyrimai, mokslinė veikla. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojų DI žinių dvyniai – „Paul AI“ ir „Goda AI“ – tai nauja galimybė bendrauti su dėstytojais ir sąveikauti su jų žiniomis, diskutuoti apie iškilusias problemas, klausimus. Pavyzdžiui, dr. P. Jurčio žinių bagažą sudaro informacija apie autorių teisę, duomenų apsaugą ir inovacijas, tuo metu dokt. G. Strikaitės-Latušinskajos – informacija apie teismo procesus, jų skaitmenizavimą, duomenų ir įvairių technologijų pritaikymą viešajame sektoriuje.
Tokia nauja bendravimo su dėstytojais ir jų žiniomis forma – puiki galimybė bet kuriuo studentams patogiu metu susipažinti su dėstomo dalyko medžiaga. Kurso metu be „Paul AI“ ir „Goda AI“ studentai buvo skatinami naudoti ir visas kitas generatyvinio (kurti gebančio) DI priemones, įskaitant „ChatGPT“, „Pi“, „Claude“, „Perplexity AI“, you.com ir t.t.
Švietimas dirbtinio intelekto amžiuje
DI priemonių įtraukimas į mokymosi programą paskatino iš naujo apgalvoti esminius dėstymo principus: kaip dėstyti paskaitas dirbtinio intelekto priemonių apsuptyje bei kokių žinių ir įgūdžių reikia išmokyti studentus, siekiant parengti juos sėkmingai (teisininko) karjerai? Be to, atsižvelgiant į tai, kad studentai atsakymą gali akimirksniu gauti naudodami DI priemones ir vis rečiau skaito papildomą ir privalomą literatūra, reikėjo nuspręsti, kokią informaciją būtina pateikti paskaitų metu.
Šiame dėstytojų projekte laukė dar vienas iššūkis – svarbu buvo nuspręsti, kaip bus vertinamos studentų žinios, kai studentams ne tik leidžiama, bet ir jie skatinami egzamino metu naudoti DI priemones. Dr. P. Jurčys ir dokt. G. Strikaitė-Latušinskaja šiam tikslui konsultavosi su edukacijos metodų inovatoriais iš viso pasaulio (JAV, Japonijos, Danijos, Nyderlandų ir t.t.). Kuriant egzamino užduotis buvo siekiama įvertinti per paskaitas įgytas žinias apie pagrindinius duomenų apsaugos teisės principus bei jų pritaikymą praktikoje, taip pat parodyti studentams DI įrankių privalumus ir trūkumus, pabrėžiant poreikį atsirinkti kokybiškas mokslines žinias iš patikimų šaltinių.
Nustebinę studentų atsiliepimai
Itin pradžiugino tai, jog studentai labai palankiai įvertino dėstytojų pristatytas naujoves. Pasibaigus dėstomam kursui studentams buvo išsiųstas klausimynas, kuriame buvo prašoma pateikti įžvalgas apie savo patirtį, suvokimą ir lūkesčius, susijusius su generatyvinio DI įrankių (įskaitant minėtus „Paul AI“ ir „Goda AI“) naudojimu viso kurso metu. Pavyzdžiui, paklausti, kaip generatyvinio DI įrankiai padėjo pritaikyti mokymosi patirtį pagal individualius poreikius ir pageidavimus, studentai nurodė, jog itin patogu buvo tai, jog kai tik jiems kildavo klausimas paskaitų metu, jie iš karto galėdavo gauti atsakymą į jį. Taigi, jei studentai jautė, kad paskaitoje nesuprato kažkokio dalyko, apie kurį buvo diskutuojama, niekam netrukdydami ir nepertraukinėdami tebesitęsiančios diskusijos jie galėjo pasitelkti DI įrankius greitam paaiškinimui gauti.
Studentai taip pat džiaugėsi, jog generatyvinio DI įrankių naudojimas gerokai padidino jų produktyvumą, padėjo kovoti su nerimu, jog pavargę studentai, neišlaikę dėmesio, gali praleisti svarbias detales, kas sąlygotų, jog jų užrašai būtų neišsamūs, taigi ir atsakyti į dėstytojų klausimus jie nesugebėtų. Anot studentų, pradėjus naudoti DI priemones, atsivėrė naujos galimybės kritiniam mąstymui.
Dauguma studentų pabrėžė, jog jiems taip pat buvo naudinga suvokti DI įrankių ribotumą – pavyzdžiui, dėstytojams uždavus daugybę atvirų klausimų, į kuriuos teisingo atsakymo nėra, net DI ne visuomet sugeneruodavo vienodus atsakymus, kas skatino studentus mąstyti netradiciškai ir kritiškai. Studentai nurodė, jog patirtis sąveikaujant su DI priemonėmis buvo itin naudinga – juk technologijų amžiuje studentai turi išmokti dirbti su šiomis priemonėmis.
DI žinių avatarų ateities perspektyvos švietime
Galimybė konsultuotis su dėstytojų DI žinių dvyniais, taip pat laisvė naudotis kitomis DI priemonėmis viso kurso metu išmokė keletą svarbių pamokų. Visų pirma, įdiegta naujovė – dėstytojų asmeniniai DI žinių avatarai („Paul AI“ ir „Goda AI“) – parodė, kad DI gali būti prasminga priemonė švietimo patirčiai gerinti, suteikianti studentams personalizuotą pagalbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir užtikrinanti gilų grįžtamąjį ryšį. Savo asmeninių DI žinių avatarų pagalba dėstytojai gali sukurti dinamiškesnę ir interaktyvesnę mokymosi aplinką, labiau atitinkančią šiandieninių technologinių galimybių apsuptyje gyvenančių studentų lūkesčius.
Be to, dėstomo kurso metu išryškėjo teorinių žinių ir praktinio taikymo balanso svarba. Kurso studentai suvokė savo kritinio mąstymo svarbą atsakant į klausimus, net ir tuomet, kai pasitelkiamos DI priemonės, bei poreikį išmokti tam tikrų skaitmeninio raštingumo įgūdžių, kurie yra būtini sparčiai kintančiai teisininko profesijai.
VU dėstytojų patirtis taip pat atskleidė būtinybę eksperimentuoti ir ieškoti teigiamų DI priemonių pritaikymo būdų. DI žinių avatarų pritaikymas išryškino poreikį tęsti dialogą dėl DI diegimo švietime. Nors DI priemonės turi didžiulį potencialą, jų naudojimas taip pat kelia svarbius klausimus apie akademinį sąžiningumą, duomenų privatumą ir žmogaus priežiūros svarbą. Sparčiai besivystant DI technologijoms labai svarbu užtikrinti atsakingą ir etišką jų technologijų panaudojimą.
Apibendrinant galima teigti, kad Vilniaus universiteto Teisės fakulteto patirtis integruojant DI priemones į mokymo programą yra puikus pavyzdys, kaip technologijos gali būti panaudotos švietimui gerinti. Diegdamas inovacijas ir spręsdamas naujus iššūkius Vilniaus universitetas atveria naują mokymo ir mokymosi erą dirbtinio intelekto amžiuje.