Dirbtinis intelektas greitai tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi, kuri sparčiai formuoja bei keičia įmonių augimo strategiją. Automatizuodamos nuobodžias ir pasikartojančias užduotis, įmonės gali efektyvinti savo veiklą, suteikdamos darbuotojams galimybę koncentruotis į sudėtingesnes ir kūrybiškesnes užduotis. Toks pokytis ne tik gerokai mažina laiko ir išteklių sąnaudas rutininiams procesams, bet ir sustiprina bendrą darbo našumą ir efektyvumą.
Dirbtinis intelektas (DI) greitai tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi, kuri sparčiai formuoja bei keičia įmonių augimo strategiją, rašoma „Cognizant“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Automatizuodamos nuobodžias ir pasikartojančias užduotis, įmonės gali efektyvinti savo veiklą, suteikdamos darbuotojams galimybę koncentruotis į sudėtingesnes ir kūrybiškesnes užduotis. Toks pokytis ne tik gerokai mažina laiko ir išteklių sąnaudas rutininiams procesams, bet ir sustiprina bendrą darbo našumą ir efektyvumą.
Be kokių įrankių įmonės jau neįsivaizduoja savo kasdienybės ir kaip darbuotojus sparčiau supažindinti ir įtraukti į dirbtinio intelekto erą, dalijasi Laimonas Lizdenis, IT įmonės „Cognizant“ vyresnysis programinės įrangos inžinierius ir komandos vadovas.
Kodėl svarbu integruoti kuo greičiau
DI geba efektyviai analizuoti didžiulius duomenų kiekius, teikdama vertingas įžvalgas, pavyzdžiui, identifikuodama naujas rinkodaros strategijas, atpažįstant finansines anomalijas atliekant pasikartojančių sandorių analizę, optimizuodama logistikos veiksmus, peržiūrėjus atsargas ar net tikrindama CV ir atrinkdama kandidatus pagal iš anksto nustatytus kriterijus.
Šie pavyzdžiai tik iliustruoja dirbtinio intelekto taikymo platybę – jo vaidmuo verslo procesuose ir inovacijoje tampa vis svarbesnis, o tai žymi naują verslo produktyvumo ir konkurencinio pranašumo erą.
Kodėl DI svarbu integruoti įmonėse? Įsivaizduokite, kad tai 1990-ųjų pradžia, o internetas tik pradeda atsirasti kaip komercinė jėga. Tuomet skepticizmas dėl nuosavos svetainės ar elektroninio pašto adreso poreikio buvo įprastas versle. Šis neryžtingumas dar atspindi šiandieninį atsargumą, supantį DI ir jo panaudojamumą.
Įsivaizduokite DI kaip šiandienos interneto atitikmenį. Tos įmonės, kurios šiandien integruoja DI, stovi priešakyje, keisdamos verslo standartus ir operatyvinį efektyvumą. Taip ir ankstyvieji interneto vartotojai buvo laikomi pradininkais, plaukiojančiais neatrastuose vandenyse, kad sukurtų naują verslo vykdymo paradigmą.
Lygiai kaip internetas tapo visuotinai priimtinu verslo įrankiu, taip DI tampa visur naudojamu efektyvumo didinimo sprendimu – leidžiant įmonėms analizuoti duomenis ir tendencijas, prognozuoti klientų elgesį, optimizuoti operacijas ar netgi personalizuoti klientų patirtį viską atliekant greitai, tiksliai ir efektyviai.
Kitais žodžiais, kaip internetas pakeitė, kaip mes pirkome, pardavėme ar bendravome, taip DI transformuoja kaip mes dirbame, priimame sprendimus ar konkuruojame rinkoje, suteikiant įmonėms strateginį pranašumą savo sektoriuose.
„Dauguma darbuotojų jau dabar būtų linkę įtraukti DI įrankius į savo darbo procesus. Tiesa, kai kurie jau tai daro reguliariai. Iš esmės, DI gali veikti kaip palengvinantis įrankis darbo vietoje, supaprastindamas darbo vaidmenis mažindamas pasikartojančių užduočių naštą ir sutaupant laiką įvairiose, nors ir paprastose, bet laiko reikalaujančiose veiklose. Kadangi DI veikia kaip pagalbininkas, galima panaudoti dar viena alegoriją – tai, kaip perėjimas nuo užrašų knygelės prie kompiuterio – natūralus ir evoliucinis žingsnis į priekį.
DI palengvina procesus, padaro užduotis lengviau valdomas (angl. maintainable) ir suteikia darbuotojams galimybę koncentruotis į darbo sritis, kuriose reikalingas žmogaus kūrybiškumas bei įžvalgos. Įmonės turėtų šiuos įrankius integruoti į standartines darbo praktikas, užtikrinant, kad jie taptų neatskiriama įmonės veiklos dalimi. Taip padarydama, vadovybė ne tik padidina efektyvumą ir produktyvumą, bet ir skatina inovacijų bei nuolatinio tobulėjimo kultūrą, sudarant pagrindą ilgalaikei sėkmei“, – teigia L. Lizdenis.
Pasak eksperto, šiuo metu, pavyzdžiui, „Microsoft aktyviai investuoja į „OpenAI“ ir įtraukia dirbtinį intelektą į įvairias savo platformas, tokias kaip „GitHub Copilot“, „Edge“ naršyklę, „Teams“ ir netgi „Windows“ operacinę sistemą, nors šios inovacijos kol kas prieinamos tik ribotose geografinėse zonose. Anksčiau ar vėliau, dirbtinis intelektas taps neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi.
Kokius DI įrankius verta pasitelkti
L. Lizdenio teigimu, IT ir programinės įrangos kūrimo srityse šiuo metu karaliauja du įrankiai: „Github Copilot“ ir „ChatGPT“. Jie abu gali ženkliai padidinti programinės įrangos kūrėjų produktyvumą ir efektyvumą.
„Github Copilot“ įdiegiamas į integruotas vystymo aplinkas (IDE) kaip papildinys ir siūlo įvairius galimus sprendimo variantus kodo rašymo metu. Šis įrankis tampa ypatingai naudingu vykdant tokius uždavinius kaip testų kūrimas, nes „Github Copilot“ gali automatiškai generuoti testus, kurie užtikrina programinės įrangos kokybę. Be to, jis yra efektyvus klaidų taisymo įrankis, leidžiantis greitai identifikuoti ir ištaisyti kodo klaidas, ir naudingas naujo kodo rašymo procese, siūlant kodo fragmentus ir funkcijas, kurios pagreitina kūrimo procesą.
„Nors šis DI ir padidina produktyvumą (iš savo patirties sakyčiau apie 15 – 30%), sumažina klaidų galimybę, padeda greičiau tobulėti, nes efektas lyg pastoviai dirbtum su kolega ir iš jo mokytumeisi, tačiau kartais gali pasitaikyti, kad sugeneruotas, kodas neveiks taip, kaip tikėtasi, todėl vis tiek reikalingas
specialistas, kuris turi įvertinti generuotą kodą ir esant reikalui jį pataisytų. Tiesa, tai vis tiek praktikoje trunka greičiau, nei viską padaryti pačiam“, – teigia „Cognizant“ vyresnysis programinės įrangos inžinierius.
O „Chat GPT“, pasak eksperto, veikia kaip universalus įrankis, galintis revoliucionuoti įvairias darbo vietos operacijas. Be to, „Chat GPT“ gali optimizuoti klientų aptarnavimą automatiškai sprendžiant įprastas ar pasikartojančias technines užklausas, pateikiant efektyvius problemų sprendimus, taip sumažinant klientų aptarnavimo darbo krūvį.
Taip pat šis įrankis gali būti nepakeičiamas kuriant įvairias dokumentacijas, nuo techninių specifikacijų iki vadovėlių ir instrukcijų. Jis gali generuoti aiškius ir suprantamus tekstus, kurie padeda aiškiai išdėstyti sudėtingas technines ar procedūrines informacijas.
Šį įrankį galima pritaikyti taip, kad jis įgautų ir mentoriaus vaidmenį, kuris gebėtų aiškiai ir konstruktyviai atsakyti į įvairius klausimus ar esant poreikiui sukurti mokymosi planą – tikėtina, bet kurioje verslo srityje.
Naudoti reikėtų sumaniai
Verslai susiduria su įvairiomis rizikomis, iš kurių duomenų pažeidimai yra vienas iš dažniausiai aptariamų iššūkių. Tai gali mažinti pasitikėjimą šiomis technologijomis, akcentuojant svarbą tinkamai įdiegti duomenų saugumo mokymus.
Nors įrankiai yra mokami ir daugelyje jų galima atsisakyti duomenų naudojimo dirbtinio intelekto apmokymams, tačiau kai kurie sugeneruoti atsakymai gali pažeisti autorines teises, neatitikti etinių normų ir pan. Todėl visada reiktų atsakingai įvertinti šių įrankių rezultatus prieš juos naudojant.
Kaip įvardija pašnekovas, kita vertus, mažiau motyvuoti darbuotojai, gali per daug pasitikėti DI įrankiais, dėl ko gali pablogėti jų įgūdžiai. Be to, tai gali lemti ir kokybės bei sprendimų atitikties užduočiai sumažėjimą, o pernelyg supaprastintos užduotys gali dar labiau sumažinti motyvaciją bei asmeninio tobulėjimo galimybes.
„Turbūt vienas iš labiausiai mūsų organizacijoje naudojamų DI įrankių yra „Github Copilot“, kuris išsiskiria savo prieinamumu ir paprastumu integracijos prasme, tereikia susikurti paskyrą, priskirti licenciją bei įsidiegti įskiepį –ilgiausia šio proceso dalis būtų licencijos pirkimas. Programuotojui nereikia nieko žinoti apie DI įrankį, o šis iškart pradės veikti ir padidins pranašumą. Kitas dažnai naudojamas įrankis yra interneto svetainė phind.com, kuri, skirtingai nuo „Github Copilot“, leidžia vartotojams pateikti užklausas tiesiogiai per platformą, nereikia paskyros, licencijos. Šis dirbtinio intelekto įrankis ne tik pateikia atsakymą į užduotą klausimą, bet ir nurodo šaltinius, iš kurių tas atsakymas buvo
gautas. Tai suteikia galimybę ne tik išspręsti konkrečią problemą, bet ir padeda giliau suprasti ir išmokti iš pateikto atsakymo. Dirbtinio intelekto (DI) įtraukimas į mūsų kasdienybę padidina darbo našumą, ženkliai supaprastina pasikartojančių užduočių apkrovą, gali pagerinti kokybę, bendrą efektyvumą bei suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti realiam kūrybiniam darbui. Dirbdami pasitelkiant dirbtinio intelekto aplikacijas, skatiname novatoriškų idėjų gimimą ir sukuriame sąlygas, kuriose technologinis tobulėjimas ir kūrybiškumas apsijungia bei padeda mūsų klientams pasiekti savo tikslus greičiau“, – apibendrina L. Lizdenis.
