Kiekvienai organizacijai svarbu yra įgyvendinti savo verslo tikslus, ir tam reikalingi tinkamai parinkti darbuotojai. Tai liečia ir technologijų įmones, kurių pagrindą sudaro įvairių lygių programuotojai. Lietuvos rinkoje susiformavus didžiuliam programuotojų poreikiui, atsiranda ir su tuo susijusių iššūkių, vienas kurių – tinkamai sustyguoti specialistų komandas.
Kiekvienai organizacijai svarbu yra įgyvendinti savo verslo tikslus, ir tam reikalingi tinkamai parinkti darbuotojai. Tai liečia ir technologijų įmones, kurių pagrindą sudaro įvairių lygių programuotojai. Lietuvos rinkoje susiformavus didžiuliam programuotojų poreikiui, atsiranda ir su tuo susijusių iššūkių, vienas kurių – tinkamai sustyguoti specialistų komandas, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Įmonei formuojant veiklos strategiją ir ją įgyvendinant, taip pat veikiant aktyvios konkurencijos sąlygomis, efektyviausiai dirbama tuomet, kai komanda – nuo mažiau patirties turinčių programuotojų iki ilgamečių specialistų – yra tinkamai sustyguota. Tai reiškia, kad konkretūs specialistai atlieka jų kompetencijas atitinkančias roles, pavyzdžiui, jaunesniajam programuotojui priskiriant mažiau sudėtingus darbus. Tuo metu vyresnieji programuotojai imasi kompleksiškesnių užduočių. Tam reikia išmanyti atitinkamų pareigybių skirtumus“, – sako „Omnisend“ inžinerijos skyriaus vadovas Šarūnas Žukas.
„Junior“, „Mid“ ir „Senior“: kas ir už ką atsakingas?
Kaip paaiškina Š. Žukas, „junior“, arba jaunesnysis, programuotojas jau geba spręsti labai paprastas, mažo kompleksiškumo problemas, taip pat mokosi, kaip spręsti sudėtingesnes programavimo problemas.
„Pagrindinis pradedančiojo programuotojo uždavinys – mokytis, ir tam jis turi skirti kuo daugiau dėmesio. Kuo daugiau informacijos jis susiurbs į save, tuo jam bus lengviau augti ir tobulėti. Įmonė jauną specialistą suvokia kaip investiciją, kuri turi augti, kad vėliau neštų naudą. Kito kelio nėra – nebent pradedantysis programuotojas nesimoko, tad karjeros kelionė gali baigtis itin greitai“, – sako ekspertas.
Tuo metu aukštesnę poziciją užimantis vidurio lygio, arba „mid“, programuotojas geba ne tik spręsti sudėtingesnes problemas, bet ir tai daryti savarankiškai. Be to, pasak „Omnisend“ atstovo, tokiam specialistui jau tenka ir didesnė atsakomybė, pavyzdžiui, deleguoti užduotis jaunesniesiems programuotojams.
„Čia jau svarbiomis tampa ne tik profesinės, bet ir asmeninės savybės: tarpasmeninė komunikacija, bendradarbiavimas, lyderystė ir kt. Šioje pozicijoje esantis žmogus, pavyzdžiui, turi gebėti spręsti tarpkomandines užduotis, aiškiai, laiku iškomunikuoti technines problemas ir dar daugiau“, – teigia Š. Žukas.
Tačiau vyresnieji, arba „senior“, programuotojai išsiskiria itin aukštu atsakomybės lygiu, kuris pasiekiamas dėl ryškių asmeninių savybių ir sukauptos profesinės patirties. „Omnisend“ atstovo teigimu, aukščiausiame lygmenyje esantys programuotojai geba ne tik visiškai patys išspręsti jiems tenkančias užduotis, bet ir imasi iniciatyvos spręsti organizacijos iššūkius.
„Vis dėlto, yra tam tikras segmentas, į kurį patenka siauroje, specifinėje srityje besispecializuojantys vyresnieji programuotojai. Jų įgūdžiai – itin išskirtiniai, jie labiau susitelkia į vieną kurią sritį, tapdami tos srities ekspertais“, – paaiškina bendrovės inžinerijos skyriaus vadovas.
Didelė atsakomybė – ir vadovui
Nors programuotojams, taip pat ir kitų sričių specialistams pagrindiniu patirties šaltiniu yra tiesioginis darbas, itin didelė profesinio ugdymo atsakomybė tenka ir tiesioginiam vadovui. Pasak „Omnisend“ atstovo, vadovas turi užtikrinti, kad pavaldiniui suteikiamas grįžtamasis ryšys ne tik būtų savalaikis, bet ir suprantamas, visapusiškas bei skatinantis imtis tolimesnių veiksmų tobulėjimo link.
„Tiek vadovo, tiek ir komandos dėmesys yra ypač svarbus tiek jaunesniesiems programuotojams, tiek ir visiems specialistams apskritai. Kitu atveju, jie, įmesti į greitai besikeičiančią verslo aplinką, turėtų patys „išplaukti“, o tai nėra tvaru. Be to, specialistai, pasitelkus tinkamą pagalbą, gali kur kas sparčiau ir tikslingiau kopti karjeros laiptais“, – teigia Š. Žukas.
Jis paaiškina, kad tiesioginis vadovas ne tik turi, bet ir privalo rūpintis savo darbuotojų ugdymu, aiškiai įvardijant tobulėjimo kryptį – ypač, kai kalbama apie perėjimą į aukštesnę poziciją.
„Jei auginame jaunesnįjį programuotoją, tikėtina, jo karjeros fokusas bus į techninių dalykų ir problemų sprendimo įgūdžių ugdymą. Palaipsniui jam duodame vis sunkesnes užduotis, ir jei pastebime aiškų progresą, aiškius rezultatus, klausimų, ar šį žmogų jau galime paaukštinti iki vidurio lygio programuotojo, nebelieka“, – tikina „Omnisend“ ekspertas.
Tiesiausias kelias į karjerą – kantrybė
Nors tiesioginiam vadovui tenka didžiulė atsakomybė už savo kuruojamus specialistus, būtent nuo jų asmeninių pastangų priklauso karjeros kelias. Anot Š. Žuko, ypač pradedantiesiems programuotojams pravartu tinkamai įsivertinti savo galimybes ir suvokti, kad prireiks ne vienerių metų norint pasiekti vyresniojo specialisto poziciją.
„Sunku suniveliuoti visą rinką į vieną laiko tiesę, tačiau galima paskaičiuoti, kad jaunesniojo programuotojo pozicijoje normalu praleisti apie dvejus metus, kartais – ir daugiau. Nuo trečiųjų iki penktųjų metų, rodant iniciatyvą, mokantis ir tobulėjant, specialistas užima vidurio lygio programuotojo poziciją. Jau po penktųjų metų galima tikėtis pereiti į vyresniuosius programuotojus. Vis dėlto, ne laikas, o įgūdžiai ir įgyta patirtis nulemia, kuriame lygyje yra specialistas“, – skaičiuoja „Omnisend“ inžinerijos skyriaus vadovas Š. Žukas.
Pašnekovo teigimu, nereikėtų pernelyg pergyventi, kad kelias iki vyresniojo programuotojo pozicijos gali atrodyti ilgas. „Per visus tuos metus teks pergyventi pačių įvairiausių situacijų, išspręsti galybę uždavinių, gal net patirti ir asmeniškai išgyventi vieną kitą profesinę dramą. Tačiau buvimas tokioje „sriuboje“, ypač jei jojeesi ne vienas, sustiprina ir užaugina tiek profesiškai, tiek ir asmeniškai.“
