Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos. Jei konkurenciją ribojantį rezultatą sukūrė DI, ar jo naudojimas gali padėti įmonei apsiginti nuo kaltinimų pažeidus konkurencijos teisę?
Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos. Jei konkurenciją ribojantį rezultatą sukūrė DI, ar jo naudojimas gali padėti įmonei apsiginti nuo kaltinimų pažeidus konkurencijos teisę? Atsakymas į šį klausimą priklausytų nuo kelių sąlygų. Viena jų – ar įmonė veikė savarankiškai ar ne, sako Simona Liuimienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Konkurencijos taisyklės nurodo, kad konkurenciją ribojantys įmonių sutarimai yra neteisėti. Tiesa, S. Liuimienė pripažįsta, kad šių dienų teisininkai susiduria su problema, jog tokius konkurenciją pažeidžiančius tarpusavio susitarimus tarp įmonių įrodyti yra sunku.
„Šiais laikais nėra būtina susitikti ir aiškiai susitarti dėl tam tikrų veiksmų derinimo. Vien stebint konkurento veiksmus elektroninėje erdvėje gali būti įmanoma nuspėti, kokią strategiją ar kainodarą jis taiko“, – sako vadovaujanti teisininkė.
Nepaisant to, S. Liuimienė pabrėžia, kad nors ir įrodyti konkurenciją pažeidžiančią veiklą elektroninėje erdvėje tampa vis sunkiau, tačiau iš esmės DI nepakeitė bendrųjų atsakomybės už konkurencijos taisykles taikymo sąlygų. Tad, net ir tobulėjant technologijoms, konkurencijos taisyklių universalumas leidžia užtikrinti, kad konkurenciją ribojantys ir vartotojams žalą darantys veiksmai būtų sustabdyti, sako ji.
Teisininkė mini prieš daugiau nei dešimtmetį viešai nuskambėjusią bylą, kuomet kelionių paieškos ir užsakymų sistemos „E-turas“ administratorius „Eturas“ kartu su kitomis 30 kelionių agentūrų tarpusavyje derino vartotojams suteikiamos nuolaidos dydį internetu parduodamoms kelionėmis. Pagal šį įmonių tarpusavio sutarimą, pirkdami internetu vartotojai galėjo gauti ne didesnę kaip 3 proc. nuolaidą kelionei. Nuolaidos riba šiuo atveju buvo nustatyta pasinaudojant sistema „E-turas.“
Tokiu sutarimu kelionių agentūros išvengė būtinybės konkuruoti taikydamos nuolaidas, tačiau vartotojai prarado galimybę pasinaudoti konkurencijos teikiamais privalumais. Svarbu pažymėti ir tai, kad tuo metu „E-turas“ buvo pirmoji Lietuvoje elektroninė kelionių įsigijimo platforma.
UAB „Eturas“ ir kitos kelionių agentūros pažeidė Konkurencijos įstatymą, kuris draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus, ir gavo tuomet solidžią 5 mln. litų baudą, sako teisininkė.
Anot ekspertų, tai buvo pirmosios dirbtinio intelekto „uogytės“, o tokių atvejų ir iššūkių dėl dirbtinio intelekto plėtros su laiku daugėja.
Už ką gresia atsakomybė?
COBALT vyriausioji teisininkė sako, kad visų pirma svarbu suprasti, jog DI yra algoritmas arba programa, kurią žmogus rengia ir apmoko pasiekti tam tikrų rezultatų. Šiuo metu DI negali ir nėra pajėgus veikti visiškai autonomiškai, nepriklausomai nuo nustatymų. Tai reiškia, kad ir atsakomybė už DI padarytus teisės aktų pažeidimus tenka jo naudotojui. Tad, jeigu įmonė naudoja DI savo reikmėms, pavyzdžiui, kainos rinkos sąlygomis nustatyti, visa atsakomybė už tinkamą DI naudojimą tenka įmonei.
Kalbant apie konkurencijos teisės pažeidimus, reikia turėti omenyje, kad atsakomybė neturėtų būti taikoma už tai, kad įmonė pasitelkė DI tam, kad stebėtų viešas konkurentų kainas ir pagal tai nustatytų savo kainodarą. Jei skirtingi DI algoritmai, veikdami autonomiškai, nustato vienodas kainas – tokie veiksmai nėra draudžiami.
„Konkurencijos teisės pažeidimai atsiranda tada, kai įmonės veikia ne savarankiškai. Kaip ir minėtoje „Eturo“ byloje. Pavyzdžiui, jei skirtingos įmonės sutaria nustatyti prekės kainą naudodamos tą patį algoritmą arba bendromis jėgomis sukuria atskirą DI algoritmą, tokie sutarimai būtų neteisėti“, – pabrėžia ji.
Taip pat atsakomybė įmonei gali būti taikoma, jei ji pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi dirbtinio intelekto algoritmus naudoja tam, kad nustatytų nesąžiningai aukštas kainas vartotojams arba diskriminacines kainas savo pirkėjams. Tokie veiksmai gali reikšti, kad įmonė piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, o tai yra draudžiama.
