Ne tik valstybės įmonės, bet ir verslas – nuo nedidelių įmonių ar startuolių, iki solidžių kompanijų, efektyvindamos veiklą, vis dažniau atsisako serverinių biurų patalpose ir žengia pirmyn – renkasi tapti duomenų centrų dalimi. Jei, renkantis pirmuosius duomenų centrus, mažiau dėmesio buvo skiriama jų pažangumui ir teikiamų paslaugų kokybei, tai pastaruoju metu svarbios tampa ne tik techninės jų galimybės, bet ir tvarumas. 
Ne tik valstybės įmonės, bet ir verslas – nuo nedidelių įmonių ar startuolių, iki solidžių kompanijų, efektyvindamos veiklą, vis dažniau atsisako serverinių biurų patalpose ir žengia pirmyn – renkasi tapti duomenų centrų dalimi. Jei, renkantis pirmuosius duomenų centrus, mažiau dėmesio buvo skiriama jų pažangumui ir teikiamų paslaugų kokybei, tai pastaruoju metu svarbios tampa ne tik techninės jų galimybės, bet ir tvarumas.
Svarbūs rinkai
Duomenų centrų teikiamomis paslaugomis naudojasi ypač skirtingos įmonės: interneto portalai, kuriems svarbu visą parą būti pasiekiamiems iš bet kurios pasaulio šalies, gamyklos, farmacijos įmonės, degalinės ar finansų institucijos. Duomenų centru ilgą laiką vadintos ir kelios IT spintos įmonės patalpose, kuriose sumontuoti serveriai, arba serverinės, tačiau, keičiantis technologijoms, populiarėja dideli duomenų centrai.
Duomenų centrų rinkos augimą lemia keli veiksniai: nuolatinė daug duomenų reikalaujančių pramonės šakų plėtra, kurią spartina platus nuolatinis debesijos diegimas organizacijose visame pasaulyje. Kitas svarbus veiksnys – inovatyvios naujos daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos.
Technologijų rinkos tyrimų kompanijos „TIRIAS Research“ duomenimis, dėl dirbtinio intelekto programų, tokių kaip „ChatGPT“, duomenų poreikio, iki 2028 m. visame pasaulyje apdorojamos duomenų apimties kiekis gali padidėti 50 kartų.
Daugelyje šalių šiuo metu taikomi apribojimai, draudžiantys prie tinklo prijungti dideles naujas apkrovas. Statybos ar plėtros leidimus gauti vis sunkiau. Jei iki šiol duomenų centrai daugiausia buvo sutelkti didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius ir Dublinas, kur įsikūrusios įmonių būstinės, sukurta patikima telekomunikacijų infrastruktūra, ryškėja tendencija iš šių tradicinių centrų trauktis ir steigti duomenų centrus mažesniuose miestuose.
Žinoma, tokiu atveju kyla tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, gali trūkti kvalifikuotų darbuotojų. Vis dėlto tikimasi, kad šiais metais augs susidomėjimas kitais miestais, pavyzdžiui, Varšuva, Viena, Vilniumi, Stambulu, Nairobiu, Lagosu ir Dubajumi, kurie iki šiol nebuvo žinomi kaip duomenų centrų klasteriai.
Kyla nemenkų iššūkių
Projektuojant ir įrengiant duomenų centrus, prioritetas skirtiamas siekiui turėti pažangiausią įrangą. Kaip paaiškino AB Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“) Technologijų departamento direktorius Egidijus Ropė, nesvarbu, kokio dydžio duomenų centras, jame ypač svarbus nenutrūkstamas, kokybiškas bei efektyvus elektros energijos tiekimas, užtikrinantis sklandų jų darbą, vėsinimas bei saugumas, o pastaraisiais metais – ir tvarumas.
„Pastarųjų penkerių metų perspektyva – akivaizdi: keičiasi klimatas, daugėja gamtos reiškinių. Dažnėja krušos, temperatūrų svyravimai, stiprėja vėjo gūsiai. Lietuvoje vis dar vyrauja oro linijos, priešingai, nei Europoje, kur daugiausia naudojami požeminiai elektros kabeliai, tad didesnė audra, kruša ar stipresnis vėjas turi įtakos elektros tiekimo stabilumui. Įvairūs elektros energijos tiekimo sutrikimai, pavyzdžiui, trumpalaikiai įtampos šuoliai, turi įtakos serverių ir kitos IT įrangos veiklai, kyla grėsmė juos sugadinti“, – komentavo E. Ropė.
Kaip paaiškino specialistas, užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą padeda nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS). Nuo jų efektyvumo ir patikimumo daugiausia priklauso šiuolaikinių duomenų centrų darbas.
„Projektuojant duomenų centrus, vienu svarbiausių prioritetų tampa pažangiausia įranga, kuri veikia efektyviai, padeda taupyti elektros energijos kaštus ir maksimaliai tausoja aplinką. Veikdamas UPS užtikrina efektyvų apkrovų reguliavimą, o pažangi akumuliatorių valdymo sistema – sumanų akumuliatorių įkrovimo valdymą, prailgina baterijų tarnavimo trukmę bei tinkamą energijos tiekimą, dingus pagrindiniam maitinimui.
Įrangos konstrukcija suteikia galimybę keisti ar sumontuoti papildomus galios modulius, dubliuoti sistemas ir atlikti remonto darbus, nenutraukiant elektros energijos tiekimo apkrovai. Šie sprendimai kartu užtikrina saugią įrenginių eksploataciją. Nepertraukiamo maitinimo šaltiniai taip pat turi režimą, kuris įrenginio efektyvumą užtikrina iki 99 procentų. Tai reiškia, kad patiriami gerokai mažesni nuostoliai, o dėl efektyvesnio elektros energijos suvartojimo tausojama gamta ir klientų kaštai“, – komentavo energijos valdymo bendrovės „Eaton“ ekspertas Lietuvai Edmondas Daukšas.
Vienas prioritetų – tvarumas
Įrengiant duomenų centrus, ne mažiau nei nepertraukiamas elektros energijos tiekimas, svarbus įrangos aušinimas. Įdiegus pažangią įrangą, aušinimui naudojamas lauko oras, tokiu būdu efektyviai išnaudojama elektros energija. Duomenų centruose nebe naujovė ir specialios šaldymo, kondicionavimo sistemos, kurios palaiko reikiamą temperatūrą.
Duomenų centrų veiklos efektyvumą parodo energetinis efektyvumo koeficientas (angl. PUE). Jis naudojamas įvertinti, kiek elektros energijos suvartoja duomenų centras, lyginant su tuo, kiek jame įdiegta technologinės įrangos. Kuo duomenų centras labiau užpildytas, tuo jis veikia efektyviau.
Įrengiant duomenų centrus, juos energija vis dažniau aprūpina saulės jėgainės, o įrangos generuojama šiluma panaudojama patalpų šildymui ar karštam vandeniui ruošti.
Dar viena aktualija – nuo 2026 metų sausio 1 dienos bus uždrausta gaminti ir rinkai tiekti vidutinės įtampos elektros skirstymo įrenginius iki 24kV, kuriuose naudojamos SF6 dujos, kenkiančios aplinkai ir žmonių sveikatai. Duomenų centrai suvartoja ypač daug energijos, todėl įrenginiai be SF6 dujų taip pat gali padėti duomenų centrams sumažinti CO2 pėdsaką.
„Keičiasi užsakovų poreikiai, tobulėja technologijos, vis daugiau dėmesio skiriama energetinių išteklių taupymui, prisidedant prie mažesnio suvartojimo ir aplinkos išsaugojimo“, – kalbėjo E. Ropė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia moduliniai duomenų centrai – jie populiarūs ir užsienio šalyse, mat prireikus galima plėsti vieno modulinio centro pajėgumus, subalansuojant kitų duomenų centrų veiklą. Modulinius duomenų centrus paprastai sudaro standartiniai komponentai, kuriuos galima pridėti, integruoti ar modifikuoti, įtraukiant juos į esamą duomenų centrą, arba sujungti į modulių sistemą.
