Europoje ir Pasaulyje ilgą laiką vyravusi teisinė ir reguliacinė Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo ir taikymo tuštuma pastaruoju laikotarpiu įgauna vis didesnį pagreitį – dar 2023 metų gale Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES dirbtinio intelekto akto projekto.
Europoje ir Pasaulyje ilgą laiką vyravusi teisinė ir reguliacinė Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo ir taikymo tuštuma pastaruoju laikotarpiu įgauna vis didesnį pagreitį – dar 2023 metų gale Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES dirbtinio intelekto akto projekto.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šių metų vasario mėnesį buvo pasiektas ES šalių susitarimas dėl techninių šio akto detalių, kai kurios ES šalys narės jau kiek anksčiau savarankiškai inicijavo nacionalinius teisės aktus, apibrėžiančius DI taikymą ir t. t.
Visa tai siunčią aiškią žinutę – klausimas yra labai svarbus ir sprendimai turi būti priimami kaip įmanoma greičiau, vengiant atvejų, kai į ilgas diskusijas įsiveliama dėl formuluočių ar žodžių išdėliojimo eiliškumo. Ir šis klausimas svarbus ne tik Europoje, bet ir visame Pasaulyje.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimas
Dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo klausimus kelia ne tik Europa ir tai yra svarbi žinutė, kuri parodo šio klausimo svarbą.
Kovo 21 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vienbalsiai priėmė pirmąją visuotinę rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto, kurioje šalys raginamos užtikrinti žmogaus teises, apsaugoti asmens duomenis ir stebėti, ar dirbtinis intelektas nekelia pavojaus.
Ši rezoliucija yra naujausia pasaulinių iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti dirbtinio intelekto pažangos gaires, dalis. Joje atsižvelgiama į susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo dirbtiniu intelektu siekiant sutrikdyti demokratinius procesus, sukčiauti ar daryti kitokią žalą.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas paminėjo, kad derybos dėl rezoliucijos užtruko beveik keturis mėnesius, tačiau jos suteikė pasauliui „pagrindinį principų rinkinį, kuriuo bus vadovaujamasi toliau plėtojant ir naudojant dirbtinį intelektą“.
Nors šis dokumentas nėra teisiškai įpareigojantis, bet jis formuoja standartus ir aiškiai parodo, kad iniciatyvų susijusių su dirbtinio intelekto reguliavimu vis daugėja.
O kur eina Europa?
Tuo tarpu Europoje kovo 13 d. Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai galutinai patvirtino Europos dirbtinio intelekto aktą, taisykles, kuriomis siekiama reguliuoti dirbtinį intelektą pagal rizika grindžiamą požiūrį, ir kuris, atlikus paskutinius formalumus, turėtų įsigalioti gegužės arba birželio mėnesį.
Bendrosios paskirties DI taisyklės bus pradėtos taikyti praėjus vieneriems metams po jų įsigaliojimo (tikėtina 2025 m. gegužę), o įpareigojimai didelės rizikos sistemoms – po trejų metų.
Dabar didžiausias Europos iššūkis bus išlaikyti Europoje įmones, kurių veiklą tiesiogiai lies DI reguliavimas. Į tai atkreipė dėmesį ir ES prekybos organizacijos „Skaitmeninė Europa“ vadovė Cecilia Bonefeld-Dahl sakydama, jog „<...> Tikimasi, kad iki 2030 m. pasaulinė dirbtinio intelekto rinka pasieks 1,5 trilijono JAV dolerių, todėl turime užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų į ją įsitraukti neįsipainiodamos į biurokratines kliūtis.“
Lietuvių liaudies išmintis sako „ruošk roges vasarą“, todėl nepamirškime, kad naujam reguliavimui turime pradėti ruoštis jau dabar.
Austėja Dimaitytė, verslo konsultacinių paslaugų įmonės MB „ExpertLab“ Asocijuota partnerė
