Ekspertai pastebi, kad vadinamajame tamsiajame internete atsiranda vis daugiau nutekintų duomenų iš įvairių pasaulio valstybių – kartu ir iš Lietuvos. Dalis parlamentarų remiasi programuotojų pastebėjimais ir pažymi, kad ten yra net ir tokių duomenų, kuriais naudojantis būtų galima prisijungti prie tam tikroje vietoje esančių šviesoforų ar vandens sistemų. 
Ekspertai pastebi, kad vadinamajame tamsiajame internete (angl. dark web) atsiranda vis daugiau nutekintų duomenų iš įvairių pasaulio valstybių – kartu ir iš Lietuvos. Dalis parlamentarų remiasi programuotojų pastebėjimais ir pažymi, kad ten yra net ir tokių duomenų, kuriais naudojantis būtų galima prisijungti prie tam tikroje vietoje esančių šviesoforų ar vandens sistemų. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras neatmeta, kad tai iš tiesų gali būti tiesa. Kibernetinio saugumo centras neatmeta galimybės, kad tamsiajame internete randami duomenys leidžia prisijungti prie šviesoforų ar vandens sistemų
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tai yra tam tikra interneto dalis, kurios mes nematome, naudodami standartines paieškos sistemas, – taip Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Darius Štitilis apibūdina tamsųjį internetą. Patekti į jį galima turint atitinkamų žinių, tačiau tai daryti bet kokiam žmogui yra nesaugu.
„Nepatarčiau bandyti patekti į tą tamsųjį internetą, kadangi vėlgi gali būti tas asmuo identifikuotas ir tapti tų pačių nusikaltėlių taikiniu“, – LRT RADIJUI sako D. Štitilis.
Tamsiajame internete galima rasti daugybę nutekintų duomenų. Tačiau susekti, kur ir kas juos įkėlė, yra sudėtinga.
„Tamsusis internetas yra turbūt daug pavojingesnis, netgi, sakyčiau, ne tiek dėl kažkokių nulaužtų duomenų bazių skelbimų. Tai yra terpė, kurioje vyksta prekyba ginklais, prekyba žmonėmis ir taip toliau. Čia yra didžiulė problema. Jau dabar yra problema ir ateityje ji vis opės“, – mano MRU profesorius.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas detaliau pasakoja, kokius Lietuvos duomenis, anot programuotojų, galima surasti tamsiajame internete.
„Yra, pavyzdžiui, savivaldybės nutekinti duomenys, kur matosi viso miesto šviesoforai. Parodė [programuotojai] kaip pavyzdį, sako, galima šiam momentui įjungti šviesoforą arba įjungti raudoną šviesą, palikti tam tikrą programų algoritmą. Prie jo neprieis tie, kurie atsakingi už šviesoforų valdymą.
Taip pat [programuotojai] nurodė, kad yra sistemos arba jau priėjimai, kur akivaizdžiai matosi, kad gali prieiti prie mūsų vandens tiekimo siurblių, pakeisti tam tikrus slėgius. Galima padaryti per atstumą tam tikrą kibernetinę ataką, kuri gali ne tik kad užlaužti programas, bet ir sugadinti vandens tiekimą. Nekalbant apie nuotekas ir visus kitus elementus“, – sako D. Gaižauskas.
Seimo NSGK narys akcentuoja, kad jei kiltų karas su NATO valstybe, pasak jo, jis prasidėtų būtent nuo kibernetinių išpuolių.
„Būtent tie programuotojai tarpusavyje kalbėdami sakė: kai vyksta karas Ukrainoje, mes kalbame apie tam tikrus pajėgumus stiprinant mūsų kariuomenę arba NATO gynybinius elementus, bet užmirštame kibernetinę erdvę. Tai yra nedovanotina, nes per vieną naktį galima padaryti tokią kibernetinę ataką, kad Lietuvoje žmonės supanikuos (...) absoliučiai visuose miestuose. Valstybė turi susiimti ir skirti tikrai didelį dėmesį. Nes jeigu būtų karas su NATO valstybe, jis būtų visiškai kitoks, ir visi pritarė, kad prasidėtų nuo būtent kibernetinių atakų“, – mintimis dalijasi D. Gaižauskas.
Į politiko išsakytas mintis sureaguoja ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centras. Jo vadovas Liudas Ališauskas neatmeta, kad internete gali būti nutekintų duomenų, kuriais naudojantis būtų galima prieiti prie šviesoforų ar vandens sistemų.
„Ar taip gali būti? Tikrai taip gali būti“, – sako jis. Visgi L. Ališauskas pabrėžia, kad apie panašios informacijos paviešinimą kol kas nėra žinoma.
„Centras, kai tik sužino apie tokios informacijos paviešinimą... (...) Iš karto neatidėliodami kontaktuojame su įmonėmis, informuojame apie tai, kas yra žinoma, ir prašome, kad būtų sutvarkyta situacija – pakeisti slaptažodžiai, užkardytos prieigos prie tų sistemų, jeigu tokios būtų, ir konsultuojame arba padedame, jeigu kyla sudėtingesnės problemos“, – LRT RADIJUI sako L. Ališauskas.
Kalbinami pašnekovai teigia, kad Lietuvos kibernetiniam saugumui turi būti skiriama daugiau dėmesio.
„Kibernetinės grėsmės auga ypač intensyviai, – sako Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos vadovė Renata Karpavičė. – Dabar jau turime tas technologines galimybes, apie kurias galbūt netgi prieš dvejus metus dar nesvarstėme. Tikrai tas dėmesys turėtų būti didesnis, o su tuo dėmesiu turėtų būti skiriama ir, žinoma, papildomų resursų. Tiek per biudžeto eilutes, tiek per kitas priemones.“
Ji akcentuoja, kad siekiant užtikrinti kibernetinės erdvės saugumą ekspertams ir atitinkamoms institucijoms reikia aktyviau bendradarbiauti.
„Kibernetinė erdvė yra iš tikrųjų didžiulė. Čia dar klausimas, ar tikrai toks yra įmanomas dalykas – pilnas kibernetinės erdvės stebėjimas. Tam reikalingi resursai, kalbame ne tiktai apie technologinius resursus, programinius resursus, kalbame ir apie žmogiškuosius resursus, ir tai yra didžiuliai duomenų kiekiai. Natūralu, kad, prisijungus prie juodojo interneto, paieškojus kažkokių konkrečių duomenų, jų tikrai galima rasti. Ir tikiu, kad būtent tuos duomenis ir atranda mūsų ekspertai.
Tikrai turime savo šalyje labai puikių ekspertų. Labiausiai, ko norėtųsi, tai norėtųsi didesnio bendradarbiavimo ir būtent tų ekspertų žinučių identifikavimo kompetentingoms įstaigoms, (...) galbūt tos įstaigos jau yra mačiusios tą informaciją, galbūt jos jau imasi tam tikrų veiksmų, tačiau ne viską galima afišuoti, ne viską galima garsiai skelbti“, – kalba Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos vadovė R. Karpavičė.
D. Štitilis priduria, kad Lietuvoje galėtų būti dažniau kalbamasi apie kibernetinį saugumą.
„Gal norėtųsi ir tokių diskusijų būtent strateginiame lygmenyje, į kurias įsitrauktų ir tam tikros valstybės institucijos, ir Seimo nariai, galėtų būti diskusijos Seimo komitetuose ir taip toliau“, – LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto profesorius.
