Dirbtinis intelektas švietimo pasaulyje įsitvirtins ilgam. Jau žinome, kad du iš trijų Lietuvos mokinių yra naudoję „ChatGPT“ namų darbams atlikti ar rašiniams rašyti. Panašūs rodikliai fiksuojami ir užsienio švietimo įstaigose. Todėl nepriklausomai nuo to kaip vertiname šią technologiją, turime nuspręsti, kokią švietimo strategiją pasirinksime: draudimo ar tolerancijos.
Dirbtinis intelektas (DI) švietimo pasaulyje įsitvirtins ilgam. Jau žinome, kad du iš trijų Lietuvos mokinių yra naudoję „ChatGPT“ namų darbams atlikti ar rašiniams rašyti. Panašūs rodikliai fiksuojami ir užsienio švietimo įstaigose. Todėl nepriklausomai nuo to kaip vertiname šią technologiją, turime nuspręsti, kokią švietimo strategiją pasirinksime: draudimo ar tolerancijos.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Dirbtinio intelekto sinonimu tapęs „ChatGPT“ internete prieinamas jau beveik metus. Kai 2022-ųjų pabaigoje šis pokalbių robotas pradėjo veikti, pedagogai iš karto išreiškė susirūpinimą, jog tai paskatins naujo lygio sukčiavimą.
„OpenAI“ kūrėjų darbas gali kurti poeziją, rašyti kompiuterio kodą ar išlaikyti aukštųjų mokyklų egzaminus. ES institucijos prognozuoja, kad 2025 metais 90 proc. internetinio turinio gali būti sukurta dirbtinio intelekto.
Be to, atlikus dalinį IQ testą „ChatGPT“, buvo nustatyta, jog šio įrankio žodinis IQ yra 155, o tai reiškia, kad jis patenka į 0,1 proc. geriausiai testą atliekančių asmenų grupę.
Todėl nenuostabu, jog dalis pasaulio mokyklų uždraudė prieigą prie tokių generatyviojo dirbtinio intelekto sprendimų kaip „ChatGPT“ ar „Bard“. Šių metų pradžioje skelbta, jog didieji pasaulio miestai, įskaitant Los Andželą ir Niujorką, uždraudė prieigą prie didžiųjų kalbos modelių savo mokyklų tinkle. Tačiau mokyklų sistemų atstovai greitai suprato, kad draudimai nėra veiksmingi ir šį sprendimą pavasario pabaigoje atšaukė.
Kaip buvo galima pasakyti jau tada, nepaisant to, jog švietimo įstaiga gali užblokuoti konkrečią svetainę savo veikimo ribose, tačiau besimokantys turi asmeninius išmaniuosius įrenginius ir daugybę būtų, kaip prie jų prisijungti esant namuose.
Kodėl draudimai nepadės?
Pedagogai, kurie priešinasi DI įrankių integracijai, nesielgia neracionaliai. DI reformuos mokymosi rutiną, ilgametę pedagoginę praktiką ir mokymosi principus, todėl griežta reakcija yra nuspėjama.
Tačiau tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ niekur nedings ir taps įprasta mūsų gyvenimo dalimi nepriklausomai nuo padėties mokyklose. Todėl šalys, kurios išmoks tinkamai panaudoti DI, neribojant, o padidinant gyventojų įgūdžius, įgis svarbų konkurencinį pranašumą.
Ir priešingai, šiuos įrankius uždraudus, mokiniai turės mažiau įgūdžių naudojantis technologijomis, bus menkiau konkurencingi universitete, ateities darbo rinkoje. DI ribojimas mokymo įstaigose gali lėtinti šalies technologinę pažangą, dėl mažesnio produktyvumo sulėtės gyventojų gerovės augimas.
Prieš kelis dešimtmečius Lietuva tapo IT profesionalų šalimi būtent dėl savo žingeidumo. Tai buvo mūsų visuomenės, moksleivių ir žmonių, ištroškusių naujovių, sukelta banga. Dabar švietimo bendruomenė turi progą suformuoti DI bangą, kuri paskatins technologinę pažangą ir naujas galimybes.
Esame įsitikinę, jog kiekvienas jaunas žmogus turės išmokti, kaip paprašyti pokalbių robotų atsakyti į jų klausimus – tai fundamentalus šiandienos ir ateities įgūdis. Visai taip pat, kaip ir mes prieš kelioliką metų mokėmės naudotis tokiomis paieškos sistemomis kaip „Google“.
DI įrankius galima prisijaukinti
Žinoma, aklai DI įrankių atsakymais pasitikėti negalime, mokiniai privalo patikrinti gaunamus rezultatus naudojant realius šaltinius. Svarbu akcentuoti, kad akademinė etika turi egzistuoti ir kad už bet kokias įrankio pateiktas klaidas atsakomybę teks priimti pačiam mokiniui.
Dalis švietimo įstaigų pasaulyje bando integruoti prieinamus DI įrankius į mokymo sistemas. Pavyzdžiui, Stanfordo universitetas sukūrė savo „ChatGPT“ versiją: specialiai apmokė šį įrankį, kad jis neatliktų namų darbų ar kitų užduočių, bet atsakinėtų į studentų klausimus ir juos vestų mokymosi kelyje.
Šia alternatyva siekiama išspręsti aklo nusirašinėjimo problemą. Kai įrankis tampa ne mokymosi kliūtimi, bet vienu iš efektyviausių būdų mokytis – padėtis smarkiai keičiasi.
Tokiu būdu kiekvienas besimokantis turi specializuotą pedagogą pašonėje, kuris visuomet yra pasiruošęs padėti. Tai sveikintina iniciatyva, kadangi ji sujungia abi gerąsias puses: mokiniams leidžia naudotis pažangiausiais įrenginiais be sukčiavimo pavojaus.
Turi keistis ne tik mokinių kasdienybė
Švietimo įstaigos turėtų galvoti apie dirbtinio intelekto sprendimų įtraukimą į savo programas bei formuoti etiško naudojimosi principus.
Pirmiausiai, reikėtų iš naujo įvertinti namų darbų ar atsiskaitomosios užduoties sąvokas. Sukčiavimas su dirbtinio intelekto įrankiais smarkiai plinta atliekant užduotis, kurios reikalauja tik faktinių žinių, monotoniško ar atsikartojančio darbo. Todėl uždaviniai reikalaujantys konkrečių atsakymų, datų ar apibrėžimų nėra efektyvus būdas tikrinti mokinių žinias, kadangi jų atsakymus nesunkiai galės pakeisti tokios programos kaip „ChatGPT“.
Kaip turėtų atrodyti rašymo užduotis, kai mokiniai gali pasitelkti pokalbių robotus, kad šie už juos sukurtų ištisus rašinėlius? Jei permąstysime švietimo programų specifiką ir vietoj klausimų „kas?“, „kur?“, „kada?“ su mokiniais kalbėsime apie esmę – DI įrankiai neturės šansų.
Todėl vienas iš efektyviausių būdų tvarkytis su DI įrankių keliamais pavojais – galvoti ir siūlyti atlikti tokias užduotis, į kurias pokalbių robotai turi tik labai ribotus atsakymus arba juos pateikus būtų iš karto matoma tikroji jų kilmė. Joks algoritmais varomas įrenginys negali prilygti sužadintai vaiko vaizduotei atliekant kūrybiškumo ir pasaulio suvokimo reikalaujančias užduotis. Ten kur susiduria žmogaus vaizduotė, unikalios patirtys ir išgyvenimai – mašinos praranda konkurencinį pranašumą.
Reikia reaguoti iš karto
Dirbtinio intelekto revoliucija pasižymi sunkiai suvokiamu greičiu. Kiekvieną savaitę pristatomas naujas įrankis ar svarbus atnaujinimas, todėl į šias problemas turime reaguoti žaibiškai. Esame įsitikinę, kad DI integravimas į mokymosi procesus turi būti įgyvendintas dar šiais mokslo metais.
Šią problemą reikėtų spręsti per kelis žingsnius: švietimą ir teisinę reguliaciją. Turime užtikrinti, kad su šių įrankių galimybėmis ir potencialu susipažintų kuo daugiau mokinių ir mokytojų. Turime užtikrinti, kad kiekvienas švietimo sistemos dalyvis turėtų tvirtą praktinį pagrindą, naudojantis svarbiausiais DI įrankiais ir programomis.
Be to, svarbu apibendrinti teisinį dirbtinio intelekto įrankių reguliavimą, kuris aiškiai apibrėžtų sritis, kuriose juos galima naudoti. Turime atsakyti į klausimus, kurias užduotis galima atlikti su DI sprendimais, ir kurioms veikloms ši alternatyva nėra priimtina.
Apibendrinant, DI įrankiai mums užtikrina iki šiol tik utopijose egzistavusią idėją: labiau personalizuotą ugdymą ir galimybę pasišnekėti su virtualiuoju mokytoju bet kuriuo paros metu. Dėl to turime pasistengti maksimaliai išnaudoti šią galimybę, kadangi egzistuojantis potencialas smarkiai pralenkia galimas rizikas. Tikime, kad adaptyvus ir atviras žvilgsnis pokyčiams padės pasiekti naujų aukštumų mokslo ir asmeninio tobulėjimo pasaulyje.
Kotryna Tomkevičiūtė, plagiato prevenciją švietimo ir mokslo įstaigose užtikrinančios bendrovės „Oxsico“ direktorė.
