Lapkritis nustebino ne vieną socialiniais tinklais „Instagram“ bei „Facebook“ besinaudojantį lietuvį. Į paskyras pradėjo plūsti bendrovės „Meta“ pranešimai, siūlantys rinktis vieną iš dviejų variantų: užsisakyti beveik 10 eurų per mėnesį kainuojančią prenumeratą, kuri esą užtikrins socialinių tinklų turinį be reklamų, arba sutikti dalintis savo asmeniniais duomenimis ir toliau gauti personalizuotus reklaminius skelbimus. 
Lapkritis nustebino ne vieną socialiniais tinklais „Instagram“ bei „Facebook“ besinaudojantį lietuvį. Į paskyras pradėjo plūsti bendrovės „Meta“ pranešimai, siūlantys rinktis vieną iš dviejų variantų: užsisakyti beveik 10 eurų per mėnesį kainuojančią prenumeratą, kuri esą užtikrins socialinių tinklų turinį be reklamų, arba sutikti dalintis savo asmeniniais duomenimis ir toliau gauti personalizuotus reklaminius skelbimus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar spalio mėnesio pabaigoje JAV technologijų bendrovė paskelbė, kad netrukus Europos vartotojams bus suteikiama galimybė įsigyti prenumeratą, kuri leis organizacijos valdomais socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Instagram“ naudotis netrukdant reklamoms.
Kaip ir planuota, jau lapkričio pradžioje Lietuvos gyventojai savo „Facebooko“ bei „Instagramo“ paskyrose pastebėjo bendrovės „Meta“ pranešimą.
Jame organizacija internetinių platformų vartotojams siūlo užsisakyti 9,99 eurus per mėnesį kainuojančią prenumeratą, kuri galios iki kovo bendrai visiems vieno naudotojo profiliams, o vėliau bus padidinta dar 6 eurais už kiekvieną papildomą profilį.
Teigiama, kad mėnesinis mokestis užtikrins tai, jog nebus renkami naudotojų duomenys, todėl jie savo tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose nematys personalizuotų reklamų.
Nenorintiems piniginių įsipareigojimų siūloma alternatyva – sutikti su tuo, kad „Meta“ ir toliau legaliai naudos slapukus bei naudotojų asmeninius duomenis, kad galėtų suasmeninti reklamą ir įvertinti jos veiksmingumą, bei toliau naudotis visomis įprastomis socialinių tinklų funkcijomis.
„Metos“ siūlymas sutikti su duomenų panaudojimu / Ekrano nuotrauka
Siekia neprarasti vertingo pajamų šaltinio
Sprendimą siūlyti prenumeratas „Meta“ priėmė po to, kai įsigaliojo virtinė naujų Europos Sąjungos taisyklių, įskaitant sugriežtintą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir nuo 2024 m. pradėsiantį galioti „Skaitmeninių paslaugų aktą“.
Tačiau siekis atitikti teisinius reikalavimus, pasak LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), yra tik viena medalio pusė. Technologijų gigantė iš reklamos gauna daug pajamų, tad naujas apmokestinimo modelis gali būti vienas iš būdų neprarasti svarbaus pajamų, kurios gaunamos iš personalizuotos reklamos, šaltinio.
„Europos Sąjungoje griežtinamas reklamos reglamentavimas. Naujame „Skaitmeninių paslaugų akte“ jau yra numatytos griežtos taisyklės dėl reklamos interneto platformose, taip pat nepilnamečiams draudžiama teikti reklamą, grindžiamą profiliavimu, bei nustatyti kiti reikalavimai itin didelėms platformoms. Laikantis šių reikalavimų, gali sumažėti iš reklamų gaunamos bendrovės „Meta“ pajamos.
Profiliavimas – skaitmeninės rinkodaros įrankiais grįstas „Facebooko“ ir „Instagramo“ auditorijos suskirstymas į grupes pagal naudotojų buvimo vietą, lytį, amžių, kalbą ir interesų sritis. Šioms grupėms vėliau pritaikoma reklama.
Be kita ko, labai didelėms interneto platformoms, tokioms kaip „Meta“, taikomi papildomi reikalavimai valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtos informacijos sklaida platformose. Šie reikalavimai taip pat pareikalaus iš kompanijų papildomų kaštų“, – teigiama RRT atsakyme į LRT.lt portalo užklausą dėl naujojo „Metos“ prenumeratos modelio.
Kyla klausimų dėl sutikimo dalintis asmeniniais duomenimis savanoriškumo
IT teisės bei asmens duomenų apsaugos ekspertas, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. Darius Štitilis be to, kad „Meta“ siekia pasipelnyti, jos pasiūlyme įžvelgia ir kitą svarbią problemą. Pasak profesoriaus, kyla klausimas dėl organizacijos siūlomo duomenų dalijimosi sutikimo savanoriškumo.
„Siekiama gauti vartotojų sutikimus ir „įteisinti“ vartotojų profiliavimą tikslinės reklamos tikslu, nes iš to „Facebookas“ uždirba. Tačiau kyla klausimų dėl tokio sutikimo savanoriškumo. Iš esmės pateikiami du variantai: arba mokėk, arba sutik su profiliavimu. Vartotojai neturi kito pasirinkimo.
Būtų įdomu pamatyti statistiką, kiek procentų europiečių, neturėdami kito pasirinkimo, „sutinka“ su profiliavimu. Jei tai pvz., 90 proc., manau, atsakymas yra aiškus“, – LRT.lt teigia ekspertas.
Pasak pašnekovo, situacija nebūtų buvusi tokia komplikuota, jei „Meta“ socialinių tinklų naudotojams būtų pasiūliusi bent kelis papildomus nemokamus pasirinkimo variantus.
„Sutikimas galėtų būti labiau savanoriškas, jei „Facebookas“ pasiūlytų dar vieną „planą“, pavyzdžiui, tinklo naudojimas be tam tikrų paslaugų (profilis matomas tik draugams ir pan.). Tačiau „Facebook“ tokio plano nepasiūlė ir taip rizikuoja, kad tokie jų gaunami „sutikimai“ bus pripažinti negaliojančiais pagal BDAR, su atitinkamomis pasekmėmis.
Dar vienas variantas – „Facebookas“ galėtų pasiūlyti vartotojui atsisakyti socialinio tinklo, jį visiškai pamirštant, tačiau kaip dėl tų vartotojų, kurie į savo paskyras „investavo“ savo laiką, jie per tai tam tikra prasme yra atpažįstami, tai tapo jų veidu ir (ar) reputacijos dalimi? Taigi, pasakyti dabar vartotojams, kad jūs galite pasitraukti, irgi nebūtų sąžiningas variantas“, – sako prof. D. Štitilis.
Gali atsidurti po padidinamuoju stiklu
Šiuo metu „Meta“ renka daugybę naudotojų duomenų: telefono numerius, mobiliojo operatoriaus pavadinimus, IP adresus, naudojamo interneto greitį, laiko zoną ir t. t. Ir tik kai kurių jų panaudojimą galima valdyti „Metos“ paskyroje, mobiliajame telefone ar internetinėje naršyklėje.
MRU dekanas pažymi, kad „duomenys yra kaip vertybė, kaip valiuta šiuolaikinėje visuomenėje“, taigi skatinimas sutikti su jų panaudojimu organizacijai kelia nemažai rizikų.
Tad, pasak jo, neatmestinas variantas, kad šis klausimas vienaip ar kitaip atsidurs po kažkurios Europos Sąjungos (ES) valstybės duomenų apsaugos priežiūros institucijos padidinamuoju stiklu, o galbūt kažkada vėliau ir ES Teisingumo Teisme.
„Jei kažkurios valstybės priežiūros institucijos oficialiu sprendimu būtų konstatuota, kad vartotojai visgi tam tikra prasme verčiami sutikti su jų asmens duomenų tvarkymu / profiliavimu, tolesnis duomenų tvarkymas / perdavimas būtų laikomas neteisėtu“, – teigia pašnekovas.
Neatmestinas variantas, kad ateityje gali tekti atsilyginti už privatumo pažeidimus
2023 m. vasarą JAV gyvenantys tinklo „Facebook“ naudotojai galėjo kreiptis į „Metą“ dėl išmokos už privatumo pažeidimus. Kompensacijos gyventojams, kurios bendrai sudarė 725 mln. JAV dolerių, pradėtos mokėti po to, kai buvo patvirtinta, kad didžiausia pasaulyje socialinės tinklų platforma perdavė milijonų savo naudotojų asmeninę informaciją įmonei „Cambridge Analytica“, kuri rėmė Donaldo Trumpo 2016 m. prezidento rinkimų kampaniją.
Prof. D. Štitilio teigimu, panašių padarinių „Meta“ galėtų tikėtis ir tuomet, jei būtų pripažinta, kad naujasis jos siūlomas prenumeratos modelis yra neteisėtas.
„Facebookas“ rizikuoja dar ir tuo, kad tokio sprendimo [jei būtų pripažinta, kad „Meta“ neužtikrina savanoriško pasirinkimo] atveju vartotojai po to galėtų reikalauti iš „Facebooko“ atlyginti žalą, kurią sukėlė neteisėtas asmens duomenų tvarkymas (be abejo, žala turėtų būti įrodyta).
Tik dar vienas klausimas – o kas šiuo atveju būtų žala? Yra vartotojų, kurie kaip tik teigia, kad jiems aktualu yra gauti vadinamuosius „suprofiliuotus“, t. y. poreikius atitinkančius pasiūlymus ir jie nemato problemų dėl profiliavimo. Taigi, net ir tarp pačių vartotojų yra skirtingų nuomonių. Dėl to privatumas ir vadinamas subjektyvia kategorija“, – teigia ekspertas.
Tyrimas pradėtas, bet kol kas viskas per daug „šviežia“
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) LRT.lt pranešė, kad tyrimas dėl naujojo bendrovės „Meta“ prenumeratos ir duomenų dalijimosi sutikimo modelio jau pradėtas.
„Šiuo metu Airijos duomenų apsaugos komisija, kaip vadovaujanti asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 56 straipsnį, kartu su kitomis susijusiomis Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis atlieka naujojo „Meta Platforms Ireland Limited“ („Meta“) duomenų subjektams siūlomo sutikimo modelio vertinimą, todėl VDAI šiuo metu neteikia išankstinio „Meta“ pasiūlyto sutikimo modelio vertinimo“, – teigiama oficialiame VDAI laiške.
IT teisės ekspertas D. Štitilis prognozuoja, kad duomenų apsaugos reguliatoriams „mokėk arba sutik“ modelis taps nelengvu iššūkiu. Tačiau jis priduria, kad kol kas viskas yra per daug „šviežia“ ir turės praeiti nemažai laiko, kol sulauksime išsamių tyrimų išvadų.
„Reikia suprasti, kad duomenų apsaugos priežiūros institucijos – tai biurokratinis mechanizmas ir jų vertinimą galime pamatyti tik po kurio laiko. Tad tikrai nereikia tikėtis, kad kažkurios institucijos vadovas ar kitas atstovas soc. tinkluose pradės reikšti kokią nors poziciją šiuo klausimu. Duomenų apsaugos priežiūros modelis veikia ne taip.
Duomenų apsaugos priežiūros institucijos gali pradėti tyrimą duomenų subjekto ar jų grupės kreipimosi atveju arba savo iniciatyva. Ir tik atlikus tyrimą, priežiūros institucija pateikia vieną ar kitą poziciją. Beje, tokie tyrimai užtrunka. Tad tikėtis greitos reakcijos šiuo atveju neverta“, – tikina MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. D. Štitilis.
Tikimybė, esą „Meta“ slapta klausosi žmonių pokalbių, – nedidelė
Technologijų gigantei „Meta“ pristačius naująjį mokamą modelį, visuomenėje atgijo teorijos, esą organizacija be naudotojų sutikimo klausosi žmonių pokalbių ir pagal tai personalizuoja reklamą.
Tačiau kalbėdamas apie tai prof. D. Štitilis išlieka skeptiškas.
„Pradėkime nuo to, koks pagrindinis tinklo „Facebook“ tikslas tokiu hipotetiniu atveju. Atsakymas aiškus – profiliavimas. Nors techniškai telefono mikrofono pasiklausymas yra įmanomas, manau, „Facebookas“ turi kitų lengvesnių ir mažiau rizikingų būdų suprofiliuoti savo vartotojus, pvz., pagal jų įrenginiuose įrašomų slapukų informaciją. Todėl abejotina, kad „Facebookas“ imtųsi įgyvendinti tokią praktiką.
Dar daugiau, už komunikacinio privatumo pažeidimą gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė (priklauso nuo atskirų valstybių baudžiamųjų įstatymų). Sunku patikėti, kad tokia didelė pasaulinio lygio bendrovė neįvertintų rizikų arba nutartų jas priimti. Todėl šią teoriją vertinu kaip mažai tikėtiną“, – sako ekspertas.
Savo asmeniniais duomenimis turime rūpintis ir patys
RRT atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos saugumas didele dalimi priklauso ir nuo mūsų pačių.
„Kiekvienas socialinių tinklų naudotojas turėtų rūpintis savo paskyrų saugumu ir atidžiai įsivertinti, kokia asmenine informacija socialiniuose tinkluose derėtų dalintis viešai. Pastaruoju metu karštąja RRT interneto linija sulaukiame žymiai daugiau užklausų dėl pavogtų paskyrų“, – teigia RRT.
VDAI primena, kad siekiant apsaugoti savo duomenis internete svarbu kritiškai vertinti prašymus pateikti asmens duomenis, prisijungimus prie įvairių sistemų ar įrankių, be kita ko, skatinama nespausti ant nepatikimų nuorodų.
Apie asmenims naudingas žinoti saugumo priemones rašoma Rekomendacijoje dėl saugaus mobiliųjų aplikacijų naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose.
