Lietuva žengia į naują erą, kai visiems įprastą antrosios kartos internetą pakeis naujas, trečiosios kartos internetas. Iš centralizuotų platformų pereidami į decentralizuotas, internetą galėsime pritaikyti savo tikslams. Tai bus ypač naudinga mokymosi procese.
Lietuva žengia į naują erą, kai visiems įprastą antrosios kartos internetą (angl. „Web 2.0“) pakeis naujas, trečiosios kartos internetas (angl. „Web 3.0“). Iš centralizuotų platformų pereidami į decentralizuotas, internetą galėsime pritaikyti savo tikslams. Tai bus ypač naudinga mokymosi procese, mat „Web 3.0“ leis ne tik personalizuoti platformas, bet ir sužaidybinti mokymosi procesą, sukurs erdvę mokiniams patirti tai, kas neįmanoma pasitelkus įprastą internetą, rašoma Vilniaus universiteto Verslo mokyklos pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vartotojai patys kontroliuos savo duomenis
„Web 3.0“ yra laikomas trečios kartos internetu, kurio pagrindiniai elementai – decentralizacija, saugumas ir skaidrumas. Ši technologija apima blokų grandinę, kriptovaliutas, NFT ir daugybę kitų inovacijų.
Web 2.0“ versijos internete, kuriuo naudojamės šiuo metu, vartotojų duomenys yra koncentruojami didelėse korporacijose, tokiose kaip „Google“ bei „Facebook“. Tuo metu yra vizija, kad „Web 3.0“ leis vartotojams tiesiogiai kontroliuoti savo duomenis – informacija ir pinigais keistis be tarpininko.
Pavyzdžiui, šiuo metu jau prieinamos decentralizuotos programėlės (angl. decentralized applications, dApps) veikia blokų grandinėje ir neturi centrinių serverių, taigi yra atsparios cenzūrai, nes nėra vienos vietos, kur jas būtų galima užblokuoti ar pašalinti.
Kosmoso tyrinėjimai ir kelionės laiku pamokų metu
Kaip sako VU Verslo mokyklos doc. dr. Eglė Radvilė, išplitus „Web 3.0“ pamokos taps interaktyvesnės. Mokytojai galės naudoti virtualią ir papildytą realybę, kad suteiktų mokiniams galimybę patirti istorinius įvykius arba mokslinius eksperimentus iš arti, taigi juos suprasti ir įsiminti bus lengviau.
„Mokiniai galės dalyvauti virtualiose ekskursijose, tyrinėti kosmosą arba išbandyti eksperimentus, kurių negalėtų atlikti tikrovėje dėl įvairių apribojimų. Analizuodamas mokinio pažangą dirbtinis intelektas siūlys būtent tai, ko jam reikia, kad geriau suprastų medžiagą. Mokiniai bus motyvuoti mokytis ir atrasti naujus dalykus, o mokytojai galės efektyviau siekti geresnių mokymo rezultatų“, – aiškina specialistė.
Dirbtinis intelektas personalizuos mokymąsi
Manoma, kad „Web 3.0“ technologijos taip pat padės geriau pasiruošti pamokoms, pakeis jų struktūrą ir turinį leisdamos sukurti decentralizuotas mokymosi platformas, kur mokiniai rinksis mokymosi turinį.
Vienas iš svarbiausių pokyčių bus asmeninį mokinio mokymosi stilių ir poreikius atitinkančios mokymosi programos, kurias sukurs dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, jei mokiniui bus sunku suprasti tam tikrą matematikos ar kitos mokslo šakos temą, dirbtinis intelektas pasiūlys jam papildomų užduočių ir medžiagos, kad mokymosi procesas taptų lengvesniu.
Kad lengviau suprastų tam tikras temas, mokiniai galės pasinaudoti virtualios bei papildytosios realybės technologijomis, pavyzdžiui, biologijos pamokoje virtualiai aplankydami mišką ir iš arčiau apžiūrėdami, kaip auga ir vystosi augalai.
„Web 3.0“ technologijos taip pat sujungs viso pasaulio mokinius bendradarbiavimui – jie galės keistis žiniomis ir patirtimi, kartu spręsti problemas ir kurti naujus projektus.
„Web 3.0“ jau naudojamas švietimo sistemoje
Pasaulyje jau veikia keli projektai, kai mokyklos naudojasi blokų grandinių technologija registruoti pažymiams. Pavyzdžiui, Salvadoro Respublika neseniai įtraukė blokų grandinių edukaciją į nacionalinę ugdymo programą, taip stiprindama visuomenės supratimą apie jas ir kriptovaliutas.
O platforma „Odyssey“ leidžia kurti ir dalintis interaktyviomis mokymosi programomis. Ji suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams bendradarbiauti realiu laiku, taip pat naudoti virtualios ir papildytosios realybės įrankius mokymuisi.
Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje, kurianti ir diegianti „Web 3.0“. Aukštosios mokyklos jau eksperimentuoja su naujos kartos interneto technologijomis, o kai kurios įmonės, tokios kaip „SUPER HOW?“ ar decentralizuota mokymosi platforma „BitDegree“, kuria inovatyvius ir pasaulyje žinomus „Web 3.0“ sprendimus. Pastaroji naudoja blokų grandinės technologiją sertifikatų išdavimui.
Pasak VU VM doc. dr. E. Radvilės, Vilniaus universitetas yra viena iš aukštųjų mokyklų, naudojanti blokų grandinės technologiją studentų sertifikatų išdavimui. Kai kurios Lietuvos mokyklos ieškodamos būdų padidinti mokymosi efektyvumą taip pat pradėjo eksperimentuoti su virtualios ir papildytosios realybės įrankiais.
„Web 3.0“ siejamas ir su tam tikromis grėsmėmis
Daugybę privalumų vartotojams siūlantis „Web 3.0“ internetas turi ir galimų grėsmių.
Viena iš pagrindinių – duomenų saugumas ir privatumas. „Web 3.0“ technologijos yra dar gana naujos, todėl gali būti pažeidžiamos ir gali atverti galimybę kibernetinėms atakoms. Kai kurias šalis švietimo kontekste baimė, kad „Web 3.0“ technologijos bus naudojamos neetiškai, ne pagal jų švietimo sistemų reikalavimus, gali paskatinti rinktis tradicinius vadovėlius vietoje skaitmeninių įrankių.
„Kitas iššūkis – dėl „Web 3.0“ suteikiamos galimybės kurti ir platinti turinį be centralizuotų kontrolės mechanizmų gali daugėti dezinformacijos atvejų. Be to, decentralizuoto turinio kūrimas ir platinimas gali sukelti autorinių teisių pažeidimų, nes bus sudėtingiau kontroliuoti, kas ir kaip naudojasi kūriniu.
Galiausiai, reikės, kad mokytojai prisitaikytų prie naujų technologijų ir išmoktų jas integruoti į mokymo procesą, o tai gali užtrukti ir pareikalauti papildomų išteklių“, – pasakoja VU VM doc. dr. E. Radvilė.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Inovacijų projektų vadovas Vytenis Mockus papildo, kad galimai dar viena „Web 3.0“ grėsmė Lietuvoje būtų technologinė atskirtis tarp didmiesčių ir regionų švietimo įstaigų – ne visos jos turi reikiamą įrangą bei pakankamai galimybių apmokyti mokytojus naudotis naujausiomis technologijomis, nors kiekvienais metais situacija ir gerėja.
