Dirbtinis intelektas (DI) pramonės sektoriuje nėra tik dar viena daug dėmesio sulaukianti tendencija. Tokia sistema iš esmės keičia ir atnaujina gamybos procesus. Pramonininkai dairosi naujovių pas tuos, kurie rengia DI specialistus. Kokie iššūkiai sieja pramonės atstovus, inovacijų kūrėjus ir DI kompetencijų vystytojus?
Dirbtinis intelektas (DI) pramonės sektoriuje nėra tik dar viena daug dėmesio sulaukianti tendencija. Tokia sistema iš esmės keičia ir atnaujina gamybos procesus. Gamintojai domisi ir eksperimentuoja su naujomis technologijomis, diegia dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir daiktų interneto sprendimus ne tik siekdami optimizuoti darbo procesus. Pramonininkai dairosi naujovių pas tuos, kurie rengia DI specialistus. Kokie iššūkiai sieja pramonės atstovus, inovacijų kūrėjus ir DI kompetencijų vystytojus?
„Svarbu tai, kad DI ir No Code populiarumo banga visuose sektoriuose rodo technologijų demokratizacijos tendenciją. No Code tai yra programinės įrangos kūrimas nerašant sudėtingo programinio kodo – tai leidžia beveik kiekvienam kurti programinę įrangą. O DI yra labai plačiai naudojama technologija, kurią galima panaudoti praktiškai visose srityse. Nors tai ir vilioja, tačiau nepamirškime, kad būtent DI saugiausia laikyti įkvėpimo, idėjų generatoriumi, padedančiam atrasti kitus problemų, iššūkių aspektus, bet ne tiesos šaltiniu. DI tikslinga naudoti darbo produktyvumo didinimui, bet ne faktų rinkimui“, – akcentuoja Tech-Park Kaunas inovacijų bendruomenės narys, technologijų startuolio „Idea Link“, įkūrėjas Rokas Jurkėnas.
Kibernetinis saugumas yra vienas iš bendrų iššūkių, kuriuos kiekviena įmonė ir asmuo turėtų apsvarstyti dirbtinio intelekto bumo kontekste. Rizikų grėsmė yra gana didelė ir nuolat auganti, todėl ekspertai ragina stiprinti įmonių saugumo sistemas. Kauno technologijos universiteto lektorius dr. Kazimieras Bagdonas išskiria bendriausius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.
„Pirmiausia įmonės turėtų pasirūpinti intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Pavyzdžiui, net ir pats dirbtinis intelektas leidžia įsilaužėliams greičiau pavogti intelektinę nuosavybę bei inovacijas pasitelkiant socialinę inžineriją, manipuliacijas balsu. O kalbant apie optimalų dirbtinio intelekto panaudojimą pramonėje, jis labai naudingas evoliuciniams gamybos metodams tobulinti ir procesams bei tiekimo grandinėms optimizuoti“, – sako dr. K. Bagdonas.
Gamybos inovacijų slėnio Lietuvoje direktorius Gintaras Vilda aptaria praktinius Europos DI tinklo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų aspektus gamybos pramonės kontekste. Ekspertas pabrėžia naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas, virtualūs dvyniai, daiktų internetas ir duomenų surinkimo bei analizės technologijos svarbą pertvarkant gamybos procesus.
„Pastaruosius keletą metų ES gamybos sektorius kasdienėje veikloje susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant medžiagų ir įrengimų trūkumą. Energetikos krizės ir karo padarinių akivaizdoje, gamybos atsparumas krizėms, technologinis suverenumas, kritinių žaliavų valdymas tapo vyriausybių ir įmonių valdybų darbotvarkių pagrindiniu klausimu. Todėl Gamybos sektorius transformuojasi, investuoja į inovacijas ir juda link Pramonės 5.0 koncepto įtvirtinimo kasdienybėje, kur dėmesio centre atsiduria žmogus ir tvarus santykis su aplinka. Dirbtinis intelektas ir skaitmeninimas padeda ieškoti alternatyvų ir spręsti šiuos iššūkius, užtikrinti stabilią tiekimo grandinę. Čia dirbtinis intelektas siūlo savo potencialą ir gali suteikti daug naudos visoms ES pramoninėms ekosistemoms. DI sąveikoje su kitomis skaitmeninėmis technologijomis gali turėti įtakos geresnei sveikatos priežiūrai, saugesniam ir švaresniam transportui, efektyvesnei, saugesnei ir atsparesnei gamybai pigesnei ir tvaresnei energijai – išskiria G. Vilda.
Naujausias dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymo galimybes bei pramonės teikiamas įžvalgas startuoliams internetiniame seminare „Dirbtinis intelektas: kuo galiu jums padėti? Iššūkiai diegiant DI Pramonėje 4.0“ spalio pabaigoje apžvelgė tarptautinė švietimo ir verslo organizacijų komanda iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Lietuvos.
„Kaip tarptautinis konsorciumas pristatėme apžvalgą „Unlocking Industry 4.0: A Cookbook for Tackling Challenges with Strategic Approaches. The Experience of the “Planet 4” Partnership“. Joje iš esmės aptariame, kaip dabartiniai universitetai ir DI kompetencijų ugdytojai galėtų ir turėtų prisitaikyti prie šių dienų verslo ir pramonės poreikių“, – pristato tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Planet 4“ koordinatorius Daniele Mazzei, Pizos universiteto Italijoje Informatikos katedros docentas.
Įmonių, švietimo įstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir pramonės lyderių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant neatsilikti nuo naujausių sektoriaus pokyčių prisitaikant prie šiandienos poreikių. „Planet 4“ vienija įvairias organizacijas, kad užpildytų atotrūkį tarp mokslinių tyrimų dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi srityje ir jų pritaikymo pramonėje kaip technologijų, akceleruojančių Pramonės 4.0 vystymąsi.
