„Didžioji dalis žmonių veiklos nebus orientuota į uždarbį. Esame ties riba, kai dirbti dėl pinigų taps neprivaloma. Po 20-50 metų ekonomika veiks be žmogaus“, – įsitikinęs verslininkas, investuotojas Ilja Laursas.
Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusiame renginyje „EdTech“ klasė: su kuo valgomas dirbtinis intelektas?“ dalyvavęs I. Laursas pateikė šiuo metu neįtikėtinai skambančias ateities prognozes, rašoma Nacionalinės švietimo agentūros pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokėjimas naudotis DI taps itin svarbiu
I. Laursas pakvietė pakalbėti apie ateities profesijas. Jo teigimu, profesijų pasirinkimas, supratimas apie jas, reikiamas kompetencijas visiškai pasikeis.
„Šimtmečiais profesijų įvairovė augo. Prieš 300 metų pasaulyje egzistavo apie 200 skirtingų profesijų, prieš 200 metų jų skaičius padvigubėjo. 1900 metais jų buvo du tūkstančiai, dabar yra jau keliasdešimt tūkstančių įvairių profesijų. Visi ekspertai sutaria, kad ateityje kiek bus žmonių, tiek bus įvairių profesijų.
Prieš keletą šimtmečių profesijos būdavo perduodamos iš kartos į kartą, prieš šimtą metų – mokykloje, universitete įgytos žinios apibūdindavo tavo karjerą ir visą gyvenimą darydavai tai, ką išmokai. Šiandien kalbame apie tai, kad išsilavinimas, diplomas yra pradžia. Arba tu realiu laiku mokaisi, arba rytoj tavo žinios pasenusios ir esi nekonkurencingas. Rytoj viskas dar kartą keičiasi iš esmės. Kiekvienas žmogus pagal savo siekius, charakterį, motyvaciją atsirinks, ką jis nori daryti ir kaip atrodys jo darbo vieta“, – „EdTech“ centro renginyje prognozėmis dalinosi I. Laursas.
Žmonės nuolat aktyviai mokysis
Anot jo, profesijos taps holistinės – vyks darbas pagal tikslą, o kompetencijų fragmentai surenkami realiuoju laiku. „Mokėjimas suprasti visumą, sujungti atskirus gabaliukus taps auksu. Tie, kurie mokės tai, turės beprotišką pranašumą prieš kitus, nes vienos srities specialistų poreikis atkrenta. Įsigalės aktyvus mokymasis, kai kompetencijos įgyjamos pagal tikslą, jos ir žinios surenkamos savarankiškai. Viskas bus greitai pamirštama, nes rytoj veiks jau kiti principai“, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, vis svarbiau taps suprasti skirtumą tarp žinių turėjimo ir mokėjimo naudotis žiniomis. „Žinios bus beribės, momentalios, svarbiausia bus mokėjimas jomis naudotis. Darbuotojai nebus solo muzikantai, o dirigentai, vadovaujantys DI ir robotų „orkestrui“. DI darys viską“, – drąsiai prognozavo I. Laursas.
Jis paminėjo dar vieną prognozuojamą pokytį.
„Didžioji dalis žmonių veiklos nebus orientuota į uždarbį. Esame ties riba, kai dirbti dėl pinigų taps neprivaloma. Po 20-50 metų ekonomika veiks be žmogaus. Universalios bazinės pajamos (angl. basic income) taps realybe. Visa gerovė, kurią sukurs DI, bus tiesiog proporcingai dalijama žmonėms. Žmonės galės savo laiką skirti tam, kas prie širdies – sportas, socialiniai projektai ir pan. Dirbtiniam intelektui reikalinga energija taps begaline iš branduolinės sintezės, kuri jau ne už kalnų“, – kalbėjo verslininkas.
DI suteiks daugiau individualumo mokantis
Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ centro organizuotame renginyje mokiniams ir mokytojams savo prognozėmis dalinosi pripažinti informacinių technologijų specialistai, duomenų mokslininkai ir verslo atstovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas susirinkusiems linkėjo nebijoti dirbtinio intelekto (DI) kuriamo pokyčio ir galvoti apie tai, kaip jis padės tobulinti ugdymo procesą.
„Dėl dirbtinio intelekto jau keičiasi ir toliau sparčiai keisis švietimas – tiek ugdymo turinys, tiek priemonės, tiek pasiekimų vertinimas. Gerai, kad atsiras įrankių padedančių mokytojams: individualizuota pagalba mokiniams, automatizuoti vertinimai, mokinių žinių spragų identifikavimas. Manau svarbiausia, kad DI technologija paremti įrankiai bus orientuoti į mokytojo darbo palengvinimo procesą, tai prisidės prie mokytojo darbo krūvio optimizavimo ir atlaisvins erdvę santykio tarp mokytojo ir mokinio kūrimui“, – kalbėjo ministras.
Vilniaus universiteto, Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Linas Petkevičius pabrėžė, kad daugeliui DI modeliui paleisti užtenka 5 minučių ir minimalių programavimo žinių. Kalbų modeliai sukurti naudojant jau egzistuojančius tekstynus, todėl turi geras žinias tik apie tai, apie ką informacijos ir taip yra daug.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos pirmininkas duomenų analitikas Deividas Matačiūnas pažymėjo, kad dirbtinio intelekto galimybės smarkiai pakeis švietimo sistemą ir suteiks jai daugiau individualumo. „Kiekvienam mokiniui bus sukurtos mokymosi programos, jas pritaikant pagal kiekvieno poreikius. Žinių įsisavinimo procesas taps interaktyvesnis ir įdomesnis“, – prognozuoja D. Matačiūnas.
Mokiniams rūpi ir akademinis sąžiningumas
Prekių ženklų strategė Sonata Šulcė pasidalino įžvalgomis, kaip DI ir kūrybiškumas gali bendradarbiauti ir papildyti vienas kitą, kuriant naujas galimybes bei sprendimus moksle, technologijose, versle.
Mokiniai kartu su mokytojais taip pat pasidalino savo praktika ar projektais, susijusiais su dirbtiniu intelektu. Savo patirtį naudojantis DI pristatė mokiniai iš Vilniaus Erudito licėjaus ir Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos. Simonas Vakaris Savickas atkreipė dėmesį į akademinio sąžiningumo aspektą ir svarbą, paragino mokytojus išbandyti „Chat GPT“ pagalbą, pavyzdžiui, tikrinant mokinių atliktas užduotis.
Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientas Tadas Ambrozaitis, kalbėdamas apie DI įrankių įtaką, linkėjo abipusio pasitikėjimo tarp mokytojų ir mokinių, skaidraus DI įrankių naudojimo. Ne vienas pranešėjas pabrėžė ir tai, kad kalbos modeliai gali pateikti ir neteisingą, išgalvotą informaciją, todėl visada reikia kritiškai vertinti DI paremtų modelių pateiktus duomenis.