Naršymas internete – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau kartais nesusimąstome, kokia informacija galime dalintis patys to nenorėdami. Priimant visus slapukus sutinkama, kad bus renkama visa informacija, kurią suteikiate benaršant pasirinktame puslapyje. Ką tai reiškia ir kokia galima žala?
Naršymas internete – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau kartais nesusimąstome, kokia informacija galime dalintis patys to nenorėdami, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai), DevOps praktikų vadovas Marius Guobys, atkreipia dėmesį į tai, kad priimant visus slapukus sutinkama, kad bus renkama visa informacija, kurią suteikiate benaršant pasirinktame puslapyje. Ką tai reiškia ir kokia galima žala?
Informacija kaip prekė
Dabar atsidarius bet kurį puslapį internete iššoka lentelė „accept all cookies“ (liet. „priimti visus slapukus“). Dažnas nesusimąsto, ką šis sąlygų priėmimas reiškia.
Vėliau nustembame, kuomet „Google“ paieškoje pabandžius rasti informacijos apie tam tikrą produktą arba perskaičius kokį reklaminį straipsnį populiariame puslapyje, asmeninėje feisbuko paskyroje atsiranda reklama to arba susijusių produktų. Kaip tai galėjo nutikti, kodėl?
„Tai įvyksta dėl to, jog slapukai nėra šiaip tiesiog informacijos saugojimo būdas, bet tai ir būdas dalintis ta informacija. Slapukai, kurių pagalba renkami duomenys, būna ne tik portalų, kuriame skaitote žinias, bet ir įvairių reklamos, socialinių tinklų ir kitų suinteresuotų grupių priemonė gauti ir rinkti tą informaciją bei ja dalintis. O vėliau jums pasiūlyti produktų reklamas. Ši informacija yra savotiškai prekė, kurią jūs atiduodate nemokamai, kuomet sutinkate su visomis sąlygomis“, – paaiškina M.Guobys.
Galima išvengti
Slapukų rinkimo ar dalijimosi galima išvengti – yra keli būdai tai padaryti.
„Vienas iš paprastesnių būdų yra aklai nepriimti visų sąlygų, kurias siūlo interneto portalai. Visada šalia mygtuko priimti visus slapukus yra ir ne toks patrauklus mygtukas, kurio pagalba galima valdyti nustatymus, kokia informacija bus renkama. Kitas būdas – naudoti įvairius įskiepius (angl. plugins) jūsų naršyklėje. Yra ir mokamų, ir nemokamų, kurie užkerta kelią slapukų rinkimui jūsų kompiuteryje bei visokių nepageidajamų reklamų rodymui. Bet portalų valdytojai nuolatos kovoja su tokių įskiepių naudojimu, tad toks būdas rekomenduojamas labiau pažengusiems vartotojams“, – teigia IT ekspertas.
Kitas būdas, anot jo, yra išnaudoti naršyklių galimybes – populiariausios naršyklės kaip „Chrome“ ar „Firefox“ dabar turi galimybę blokuoti slapukus portaluose. Šie nustatymai gali būti įjungti bendrose naršyklių nuostatose.
„Na, ir dar vienas būdas – naudoti vadinamą incognito – vadinamąjį privatų režimą naršyklėje. Kuomet įjungiate naršyklę ir norite atidaryti naują langą, jūs galite pasirinkti ar tai bus privatus langas, ar įprastas. Privataus naršyklės režimo privalumas toks, jog naudojantis juo, kompiuteryje nėra saugomi jokie slapukai, tai reiškia, kad ir ką veikėte internete, jūsų informacija nebus surinkta ir parduota marketingo ar kitiems tikslams“, – pataria „Devbridge“ DevOps praktikų vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, jog neretai svetainės įspėja, jog vengiant slapukų priėmimo, neveiks tam tikros funkcijos, tačiau tiesa yra ta, kad dažniausiai tai tebūna bandymas pagąsdinti – iš tikrųjų didžioji dalis vartotojų net nepastebės, jog kažkas veikia ne taip.
Nepamiršti atsargumo
Kaip išskiria M.Guobys, slapukai sukaupia daug įvairios informacijos, bet reikia atsiminti, jog jie yra saugomi jūsų kompiuteryje.
„Dažniausiai asmeninė informacija nėra renkama, daugiausiai informacijos yra renkama apie tai, ką jūs veikiate internete, ko ieškote, domitės ir pan. Tačiau jeigu naudojatės, pavyzdžiui, kokia nors el. parduotuve ir esatę prie jos prisijungę su savo vartotoju, tuomet prisijungimo informacija yra saugoma slapukuose, tam, kad galėtumėte vėliau patogiau ir greičiau prisijungti prie portalo. Juk ne kartą matėte jog grįžus į mėgstamą el. parduotuvę jus pasitinka su jūsų vardu ir pan. Tačiau reikia pabrėžti, jog ši informacija yra neperduodama kitur, t.y. tokie slapukai nesidalina informacija. Pavojus gali iškilti nebent, jei koks nepageidaujamas asmuo gautų prieigą prie jūsų kompiuterio“, – sako jis.
IT eksperto teigimu, pavojų vartotojų privatumui internete yra tikrai daug. Slapukai yra tik maža dalis to, kaip informacija apie jūsų įpročius ir veiklą internete, yra renkama.
„Dabar yra renkama ir informacija apie jūsų lokaciją. Tai praverčia norint pasiūlyti dar daugiau paslaugų, reklamos atsižvelgiant į jūsų lokaciją. Todėl populiarėja įvairios VPN (virtualus privatus tinklas) paslaugos, kas padeda pasiekti įvairesnes paslaugas internete bei užtikrinti šiek tiek daugiau privatumo. Na, ir, žinoma, niekur nedingo įprasti sukčiavimo būdai internete, kuomet kuriami tinklalapiai labai panašūs į originalius, įvairūs būdai išvilioti informaciją per paspaudimus ant
nuorodų ir pan. Bet kuriuo atveju – svarbu nepamiršti, jog internetas nėra šimtu procentų saugi aplinka, todėl reikia itin atidžiai naudotis juo kasdieninėje veikloje ir imtis bent jau minimalių rekomendacijų saugiam naršymui“, – primena pašnekovas.
