Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Meta“.
Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Meta“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vis dėlto, kol kas sunku suvokti, kuo šis konceptas gali pritraukti žmones, nes dabartiniai bandymai nėra sėkmingi. Tačiau LRT KLASIKOS kalbinti ekspertai neabejoja, kad per artimiausią dešimtmetį viskas gali pasikeisti.
Galimybė vystyti produktus, kurių realybėje gauti neįmanoma
Metavisata – erdvė, kurioje žmonės, t.y. jų avatarai, gali susitikti, bendrauti, žaisti, prekiauti ir daryti daugybę kitų dalykų, kuriuos daro realybėje.
Metapasaulyje bendrauti jau kurį laiką kviečia įvairūs kompiuteriniai žaidimai, pavyzdžiui, „Minecraft“ ar „Fortnite“. Visgi, bent jau šiuo metu, metavisata dažniausiai siejama su bendrove „Facebook“. Jos įkūrėjui Markui Zuckerbergui įvairių viešųjų ryšių krizių akivaizdoje pristačius metavisatos viziją, pati įmonė persivadino „Meta“.
2021 m. pokyčius pristatęs M. Zuckerbergas teigė, kad jo bendrovė nuo šiol sieks kurti naują virtualią erdvę, o ne vien tik socialinių tinklų paslaugą. 2014 m. „Facebook“ už 2 mlrd. dolerių įsigijo virtualios realybės įrangos gamintoją „Oculus“ ir nuo to laiko plėtoja projektą „Horizon“ – skaitmeninę erdvę, kurioje žmonės gali bendrauti naudodamiesi virtualiosios realybės technologijomis.
Nepaisant to, įvairių ekspertų metavisata šiuo metu yra vertinama kaip internetas 1990-aisiais: vizija yra, tačiau viskas dar tik prasideda. Esą neįmanoma tiksliai atsakyti, kokia apimtimi metavisata įsitvirtins visuomenėje ir kaip sparčiai ji plėtosis.
Visgi, specialistai skaičiuoja, kad už šios technologijos slypi nemažas ekonominių pokyčių potencialas.
„Ekonominiu požiūriu metavisatos potencialas vertinamas labai solidžiai. Jeigu pasižiūrėtume į tokių bendrovių kaip, pavyzdžiui, „Mackenzie“ ataskaitas, matytume, kad remiantis jų prognozėmis, iki 2030 metų ši technologinė prieiga turėtų paveikti apie 80 proc. verslų. Tai yra ženklu.
Prognozuojama, kad nauda pasaulio ekonomikai apie 2035 m. galėtų siekti 3–5 trilijonus dolerių. Tai tikrai solidus indėlis į bendrojo vidaus produkto kūrimą“, – LRT KLASIKAI pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Lina Užienė.
Anot ekspertės, didžiausias metavisatos potencialas šiuo metu siejamas su edukacija, žaidimų industrija, mados verslu bei laisvalaikio sektoriumi, tačiau yra tikinčių, jog metavisata kardinaliai transformuos visus verslo procesus.
„Ji vienareikšmiškai pakeis tai, kaip vartojame produktus, kaip vartojame paslaugas“, – tikina pašnekovė.
Docentė pabrėžia, jog verslams metavisata gali tapti terpe vystyti produktus ar paslaugas, kurių vartotojai lengvai realybėje gauti negali.
„Verslo kompanijos gali nusitaikyti į tam tikrus vartotojų segmentus, (...) kurie turi pomėgių, kurie realiame pasaulyje nebūtinai yra, pavyzdžiui, leistini. Sakykime, jums patinka šaudyti ginklais. Realiame gyvenime to, turbūt, negalite padaryti, o verslo kompanijos jums parduoda tokią pat virtualią, sakykime, šaudymo pramogą. (...) Galima sakyti, atsiranda naujos verslo nišos, kurios generuos pajamas“, – tikina L. Užienė.
Kasdienių vartotojų mažai, tačiau greitu metu viskas gali pasikeisti
LRT KLASIKOS kalbintas socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis savo ruožtu sako, jog po gero dešimtmečio metavisatą mato kaip neatsiejamą mūsų gyvenimo dalį. Visgi, kad tai pasiektume, jo teigimu, dar reikia nemažai pasistengti.
„Ateitis – toks truputėlį Sizifo mitas, sujungtas su lipimu į kalną. Bus tikrai kritimų atgal, žmonės tikrai nesinaudos kažkuriomis funkcijomis, per brangu bus, bet aš asmeniškai (...) už 10–15 metų matau tai kaip mūsų kasdienybę.
(...) Dabartinė technologija, deja, nuvilia. (...) M. Zuckerbergas, sukurdamas „Horizon“, (...) pasižadėjo sau 2022 m. pabaigoje turėti 500 tūkst. kasdienių vartotojų. Brangūs klausytojai, tų kasdienių vartotojų šiandien yra 900 visame pasaulyje.
Dar labiau liūdina tai, kad tie, kurie dabar dalyvauja, yra daugiausia vaikai. Reiškia, technologija, paprasčiausiai sakant, buvo tiesiog nepriimta, (...) ji „Metai“ yra šiuo metu nuostolingas projektas“, – tvirtina specialistas.
Pašnekovas pasakoja, kad tokį gana šaltą vartotojų sutikimą lėmė keli dalykai. Pirma, ne kiekvienas nori leisti pinigus virtualios realybės įrangai, pavyzdžiui, kelis tūkstančius eurų kainuojantiems akiniams. Antra, kažkur debesyje esantys meno kūriniai ar nekilnojamasis turtas žmonėms nėra tokie svarbūs kaip tai, ką jie turi fiziškai.
„Matyt, vartotojams iškart atėjo atmetimo reakcija. Kas nori mokėti pinigus už debesyje esantį nekilnojamą turtą, kai mes kartais realiame pasaulyje negalime jo įpirkti?“ – sako D. Gerulis.
Visgi, pastebi ekspertas, metavisata gali pasiūlyti ir konkurencingas funkcijas, pavyzdžiui, bendravimą per nuotolį.
„Įsivaizduokite, jūsų giminaitis gyvena užsienyje. Kažkada galėjote laiškais susirašinėti, tada galėjote pasiskambinti labai brangiai, dabar galite, tarkime, per „Messenger“ pasiskambinti, matyti žmogų. Kitas etapas yra, matyti, žmogaus projekciją virtualioje realybėje – galbūt matyti avatarą, jeigu žmogus pasirenka, galbūt matyti jo atvaizdą“, – teigia pašnekovas.
Anot socialinių tinklų specialisto, pats didžiausias metavisatos privalumas, į kurį ir reikėtų susitelkti labiausiai, – suteikimas galimybių, kurių žmonės realiame pasaulyje neturi.
„Aš manau, mes truputėlį gal ne iš tos pusės pradėjome žiūrėti. Metavisata buvo labai suinteresuota prekės ženklais, mada, tokiais, sakyčiau, realaus pasaulio, savęs pagražinimo aspektais. O norėtųsi, ir dabar po truputėlį einama į tą pusę, galvoti apie tuos, kuriems [kažkas] yra paprasčiausiai nepasiekiama. (...) Įsivaizduokite: žmogus negali vaikščioti, serga kažkokia liga. Jis per metavisatą gali patirti realybę“, – kalba D. Gerulis.
Pasak jo, patekimą į tokį virtualų pasaulį palengvintų virtualios realybės akiniai ar ausinės, tačiau šiuo metu jie yra labai brangūs. Visgi, priduria ekspertas, suvienijusios jėgas, didžiosios bendrovės technologiją galėtų padaryti daug prieinamesnę.
„Artimiausiu metu „Meta“ planuoja su „Apple“ labai stipriai draugauti šita tema ir integruoti metavisatą į mūsų nešiojamus įrenginius. Kadangi „Apple“ irgi investuoja pinigus į VR technologiją, kažkaip visai koja kojon, galbūt bus ateityje taip, kad „Meta“ sukurs pasaulį, o priėjimą prie to pasaulio visiems – galbūt pigų, galbūt patogų – sukurs „Apple“, – svarsto specialistas.
Visos diskusijos klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
